Užsienio studentų mūsų universitetuose padaugėjo 14 kartų
Antrus metus iš eilės Lietuvos universitetai sunkiai atsigina nuo Indijos, Pakistano ir Bangladešo piliečių, norinčių tapti Lietuvos aukštųjų mokyklų studentais. Vis dėlto labiau nei noras studijuoti juos motyvuoja galimybė patekti į Europos Sąjungą.
„Taip, – patvirtina Vilniaus universiteto studijų prorektorius Valdas Jaskūnas, – šiemet tiek mums, tiek kitoms Lietuvos aukštosioms mokykloms teko stabdyti Pakistano ir Bangladešo studentų priėmimą. Mat juos domino ne studijos, labiau motyvavo galimybė patekti į ES.“
Kad ne ES šalių, o trečiųjų šalių jaunimas, ypač iš buvusių posovietinio bloko, taip pat kai kurių Azijos šalių, plūsta studijuoti į mūsų šalį, pastebi ir kitų kalbintų universitetų atstovai.
Štai VILNIUS TECH universiteto prorektorė Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė pažymi, kad šiuo metu studijuoti daugiausia priimta jaunuolių iš Indijos, Bangladešo, Pakistano, Ukrainos, Azerbaidžano ir Turkijos.
O, tarkime, Vytauto Didžiojo universitetą šiemet daugiausia rinkosi jaunuoliai iš Indonezijos, Indijos, Ukrainos, Kazachstano ir Uzbekistano.
Panaši užsieniečių sudėtis ir kituose šalies universitetuose, išskyrus Lietuvos sveikatos mokslų universitetą ir Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, kurių medicinos, taip pat odontologijos studijas renkasi Vokietijos, Švedijos, Suomijos, Izraelio, Ispanijos, Lenkijos jaunimas.
Beje, Vilniaus universiteto atstovai iš agentų, padedančių užsienio studentams rasti studijų variantus svečiose šalyse, išgirdę, esą europiečiai mielai į Lietuvą vyktų studijuoti ne tik medicinos, odontologijos, bet ir slaugos, jau pernai ketino atverti priėmimą ir į šios krypties studijas. Bet ir vėl susidomėjimą parodė ne europiečiai, o Pakistano ir Bangladešo piliečiai, tad slaugos studijų programą universitetas atidėjo iki šių metų, kol šią žinią išgirs daugiau Europos šalių jaunimo.
Priminsime, kad šiuo metu pasaulyje yra apie 25 tūkst. universitetų, tačiau jaunimas, ieškantis įdomių ir kokybiškų studijų, pirmiausia žvilgsnį kreipia į senos demokratijos šalių aukštąsias mokyklas. Labiausiai į tas, kurios yra aukštai kotiruojamos pasaulio universitetų reitinguose. Ir tik nepatekę į jas tiek dėl vizų politikos, tiek dėl kainos ar kitų priežasčių jie ieško kitų alternatyvų.
Į žinomiausias tarptautines universitetų reitingavimo sistemas: QS, „Times Higher Education“ (THE) ir ARWU (Šanchajaus reitingas) patenka tik iki 5 proc. visų pasaulio universitetų.
Iš visų mūsų šalies aukštųjų mokyklų tik keletas yra instituciniuose ar ir dalykiniuose pasaulio universitetų reitinguose: Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, VILNIUS TECH universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Lietuvos muzikos ir teatro akademija.
„Lietuva tikrai nėra daugelio užsieniečių studijų svetur pirmasis pasirinkimas. Dauguma jų mūsų šalį atranda per agentus. O šie vadovaujasi pasaulio universitetų reitingais. Pavyzdžiui visi, kurie į mūsų universitetą atvyksta studijuoti medicinos, paprastai atvyksta patarti studijų agentų. Mat priėmimo į mediciną, odontologiją, veterinariją skaičių dauguma valstybių riboja, tad neįstojusieji savoje šalyje ieško kitos netolimos šalies, kurioje studijų kokybė būtų gana aukštos prabos“, – vardija VU prorektorius V. Jaskūnas.
Universitetai moka studijų agentams vadinamąjį sėkmės mokestį už studentų pritraukimą.
„Aišku viena, kad kol Lietuva neturės aukštojo mokslo tarptautiškumo strategijos, tol į mūsų šalį dažniau vyks ne ES šalių jaunimas“, – paaiškina Vytauto Didžiojo universiteto studijų prorektorė Simona Pilkienė.
Jeigu Lietuva turėtų studijų tarptautiškumo strategiją, vaizdas imtų stipriai keistis. „Tokiu atveju galėtume reklamuotis pasaulyje ne kaip pavieniai universitetai, galėtume pristatyti mūsų šalyje vykdomų kokybiškų studijų ir mokslo kryptis, – kalba Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė. – Dabar kiekvienas universitetas, kaip sugalvoja, taip ir ieško būdų save pristatyti užsienio studijų mugėje, studijų užsienyje agentams, skirtingai reiškiasi socialinėje medijoje.“
„Būtent šalį, o ne paskirus universitetus užsienio jaunimui pristato Suomija, – antrina VU studijų prorektorius. – Jų ambasadoriai, reziduojantys skirtingose šalyse, išanalizuoja, koks yra tų šalių jaunimo studijų poreikis, ir kviečia studijuoti į Suomiją. Mes neturime tarptautiškumo skatinimo strategijos, tad tik universitetų rinkodaros skyrių pajėgomis bandome identifikuoti, kas galbūt yra patrauklu, ir tai pristatyti užsieniečiams. Bet mūsų galimybės būti matomiems užsienyje yra labai jau ribotos.“
V. Jaskūnas pažymi, kad kiekvienas universitetas turėtų turėti bent 15 proc. tarptautinių studentų. „Tyrimai rodo, kad esant tokiam skaičiui kyla studijų kokybė, randasi globalus požiūris, pakinta pačios aukštosios mokyklos kultūra, ji juda pirmyn, nestagnuoja savame kiaute“, – pabrėžia pašnekovas.
Priminsime, kad užsienio studentų mūsų universitetuose nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą padaugėjo 14 kartų ir dabar yra arti 10-ies tūkstančių.
Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės