Valdantieji bando gaivinti „Facebook’u“ pritrenktą ministrę
„Mušta korta“ – toks apibūdinimas, ypač jeigu kalbama apie žmogų, turi neigiamą konotaciją. Panašu, kad ne kitokią prasmę šiam junginiui suteikė ir įvairūs komentatoriai socialiniuose tinkluose visą savaitę „mušta korta“ vadindami švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę. Toks epitetas buvo pasitelktas po to, kai visuomenininkas Andrius Tapinas paskelbė, kad Jurgita Šiugždinienė, būdama Kauno mieto savivaldybės tarybos nare, susižėrė 13,8 tūkst. eurų kanceliarijai be čekių ir kitų pagrindžiančių dokumentų.
Premjerė Ingrida Šimonytė pirmą dieną į viską reagavo ir traktavo itin principingai, tai yra, remdamasi skaidrumo principais, bet po savaitės perėjo prie munduro gynimo ir viskas tapo „vsio zakonno“.
Cituojame: „Kadangi politika yra toks žanras, kai su laikraščiu politiką ir banką gali užmušti, su tokio žanro subtilybėmis visi turi susitaikyti, įskaitant ministrus ir Seimo narius“, - kalbėjo Ingrida Šimonytė, bet netrukus ji ėmė gaivinti Andriaus Tapino ne su laikraščiu, o su Facebook’u pritrenktą ministrę.
Ir kaip atrodo patiems valdantiesiems, gaivinimo ar tai prikėlimo procedūra visai pavyko.
Vis dėlto didelės dalies visuomenės nuomonė kitokia – ministrė prarado pasitikėjimą, tapo „mušta korta“. Štai kaip liudija TV 3 portalo apklausti tūkstančiai skaitytojų, ministrės reputacija suniokota negrįžtamai ir ji turėtų prisiimti atsakomybę.
Kaip pastebi politologė Rima Urbonaitė, „nei būdama Tarybos nare, nei ministre, nei Seimo nare J. Šiugždinienė net nebandė pakeisti šios ydingos sistemos, nors vandens į burną niekas pripylęs nebuvo ir rankos surištos nebuvo taip pat. O dabar į dugną traukiami visi ir kažkodėl partija dar ir pati akmenų prideda, kad iš to dugno būtų vis sunkiau pakilti“.
Per pastarąsias septynias dienas paaiškėjo, koks menkas yra mūsų valdančiųjų politinės kultūros ir moralės supratimas. Pasirodo, mes žingsniuojame ne į priekį, o atgal. Nes prieš dešimt ar dvidešimt metų politikams būdavo keliami žymiai aukštesni moraliniai standartai. Ir jie virsdavo ar būdavo nuverčiami praktiškai už smulkmenas, palyginus su tuo, kas dabar vyksta. Tik dabar niekas nebevirsta. Pavydėtinas storaskūriškumas.
Tačiau visuomenės neįtikino nei ministrės pasiteisinimai, nei premjerės pateisinimai. Tai neliks be pasekmių.
Kodėl ministrė J. Šiugždinienė vadinama „mušta korta“? Todėl, kad ji daug ko nebegalės daryti. Ji negalės kalbėti apie moralę, apie skaidrumą, apie aukštus standartus, ji negalės priekaištauti nei vienam mokytojui, direktoriui, ar rektoriui, nes tuoj pat gaus atsakymą „Visi taip daro. Pažvelk į save. Pradžioje išsitrauki rąstą iš savo akies, o tada ieškok šapo kito akyje“. Kaip teigia komunikacijos profesionalas Andrius Baranauskas, „ne visiems reikės eiti kalbėtis su mokytojais. Ne visiems reikės aiškinti apie ribotus finansus. Ne visiems reikės derėtis su profesinėmis sąjungomis, vykdyti švietimo reformas ir motyvuojant neefektyvia veikla uždarinėt mokyklas. Gerbiamai ministrei reiks, ir ji jau dabar iš anksto visus tuos debatus pralaimėjo“. Citatos pabaiga.
O kaip ironizuoja patys mokytojai, dabar būtų pats metas keliauti pas ministrę ir pareikalauti padidinti atlyginimus mokytojams ketvirtadaliu ar trečdaliu. Ir ministrė tikrai negalėtų pasakyti: nėra pinigų. Nes pati įrodė, kad pinigų yra. Daug. Juk J. Šiugždinienė vien kanceliarinėms išlaidoms gavo tiek, kiek vidutinis mokytojas uždirba per metus.
Ir daug ko kito ji nebegalės. Nes bent švietimo ministro poste reikalingas krištolinis skaidrumas ir moralumas.
Ir premjerė daug ką pralaimėjo. Kiek daug ji visko kalbėjo dar tada kai buvo finansų ministrė: apie mokesčių mokėjimą, apie finansų skaidrumą, apie solidarumą. Bet dabar nebegalės taip kalbėti. Niekas nebesiklausys. Jau ir dabar nesiklauso, jau tūkstančiai įmonių Lietuvoje prašo arba reikalauja leisti tvarkyti savo buhalteriją pagal J. Šiugždinienės standartą.
Politikai gali vartytis kaip nori, žmonių nuomonės ir vertinimų tai nebepakeis. Jie Lietuvos politiką vis labiau traktuos kaip įsikūnijusį „gyvulių ūkį“, kuriame visu savo grožiu skleidžiasi lygūs ir lygesni.
Premjerei ir švietimo ministrei vertėtų įsiklausyti į jaunimo žodžius.
Pacituosiu Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentą Joną Trumpą: „Mokytojų atlyginimų augimą stabdo infliacija, atsiliekama nuo susitarimų, tačiau lėšų asmeninių išlaidų kompensavimui, kaip matome, – netrūksta.
13 tūkstančių eurų. Tai maždaug visos metams iš valstybės skiriamos lėšos vienintelei moksleivių interesams atsovaujančiai bei juos vienijančiai nevyriausybinei organizacijai. Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS) turi apie TŪKSTANTĮ kasdien organizacijos veikloje dalyvaujančių savanorių, kasdien dėl to patiriančių asmenines išlaidas.
Tikiuosi, jog gerbiama ŠMSM Ministrė pateiks reikiamas ataskaitas, kurių laukia visa švietimo bendruomenė ir išsklaidys susikaupusius nerimo debesis. Iki to laiko, LMS nuo bendradarbiavimo susilaiko.
Manau, jog Lietuvos moksleiviai turi būti ugdomi pavyzdžiu, pradedant nuo Ministro. Jurgita, dabar pats metas tai padaryti.“ Citatos pabaiga.
Na, bet ministrė šiuo klausimu turi kitokią nuomonę. Dabar ateinančias dienas ir savaites ji teisinsis. Žavus užsiėmimas. Paleidus tiek reformų, visą švietimo bendruomenę palikus amžino laukimo būsenoje. Labai „išmintinga“ pusę savo dienotvarkės skirti pasiteisinimams, išvedžiojimams, kaltinimams ir aiškinimams, kad be jos Lietuvos švietimas sugriūtų. Bet šis skandalas tikrai neliks be pasekmių.
Komentarą rengia Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės