Lietuva siekia tapti energetiškai nepriklausoma, todėl alternatyvūs energijos gamybos būdai šiandien labai svarbūs. Ant mūsų stogų kyla saulės elektrinės, laukuose taip pat matome saulės ir vėjo parkus. Tai yra mūsų atsinaujinančių energijos šaltinių pagrindas. Pastarųjų 5 metų statistika rodo, kad hidroelektrinės Lietuvoje pagamina vos apie 0,6 proc. bendro šalies elektros energijos poreikio, o tokių elektrinių žala gamtai – milžiniška. Į hidroelektrinių turbinas pakliūva ir pražūva žuvys, dažnai pasitaiko atvejų, kai dėl vandens lygio reguliavimo pražūva ir kai kurių lašišinių žuvų ikrai.
Kiek šiuo metu šalyje turime veikiančių hidroelektrinių? Kodėl iki šiol nepritaikytos priemonės, kurios labiau apsaugotų migruojančias žuvis ir ar tikrai Kauno hidroelektrinei ir kitoms, mažesnėms hidroelektrinėms iki 2028 m. teks statyti žuvitakius ar žuvų pralaidas? Apie tai kalbame su Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Jone Leščinskaite ir Gamtos tyrimų centro mokslų daktaru Justu Dainiu.
Komentarai
Bendravimo taisyklės