Iki šiol prisimenamas Laisvės partijos pažadas Seime priimti partnerystės įstatymą. Jis neišsipildė, kadencija keliauja į pabaigą. Per šiuos ketverius metus LGBTQ+ žmonių teises partnerystės įstatymu įtvirtino Latvija, o dar toliau žengė Estija, įtvirtindama ir tos pačios lyties asmenų santuokas. Lietuvoje net ir tarp koalicijos partnerių vieningos nuomonės Civilinės sąjungos atžvilgiu neatsirado. Opozicijoje nusistatymas dar aršesnis.
Besipriešinančių balsai politinėje arenoje aidi vis garsiau, kaip visuomenę skaldo ši tema stebėjome ir prezidento, ir Europos Parlamento rinkimuose. Žiniasklaidoje pasirodžius straipsniams apie LGBTQ+ asmenis, iškart pasipila neapykantos komentarų lavina, skaičiuojamos 72 lytys, reikalaujama nesidemonstruoti, ieškoma argumentų, kaip tos pačios lyties asmenų pora pažeis heteroseksualaus žmogaus teises. Politikos senbuviai sako, kad svarbiausia išgirsti regionuose gyvenančių žmonių baimes, jas atliepti, paaiškinti ir kalbėtis apie tai, ko iš tiesų, o ne melagingai, reikalauja tos pačios lyties poros – tuomet ir įvyks produktyvus dialogas, sprendimai pajudės. Bet, panašu, kad viskas vyksta priešingai: skirstomės į du vienas per kitą rėkiančius burbulus ir priešingos pusės girdėti nesiruošiame. Ar įmanoma susikalbėti dviem itin susiskaldžiusiems poliams? Ar Lietuvoje kada nors pavyks surasti konsensusą šiuo klausimu?
Diskutuojame su Mykolo Romerio politologu Andriumi Bielskiu ir politologu Bernaru Ivanovu.
BNS nuotr.
Komentarai
Bendravimo taisyklės