Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Žiūrėkite

Atsisiųsti

Kiek dar Europos šalių užsikrės meile Putinui?

2024-12-03, Antradienis 09:10

Raigardas Musnickas

Analitikai konstatuoja, kad vis daugiau šalių Europoje užsikrečia prorusiškumu. Neseniai prezidento rinkimuose Rumunijoje į antrą turą pateko Putino gerbėjas, iš kovos išstūmęs provakarietišką premjerą. Kiek anksčiau prorusiškas kandidatas per plauką nepateko į Moldovos prezidento postą. O Sakartvele šiuo metu žmonės protestuoja prieš valdančiąją partiją „Sakartvelo svajonė“, paskelbusią pergalę parlamento rinkimuose, kurie, proeuropietiškos opozicijos teigimu, buvo suklastoti.

Kur slypi prorusiškumo šaknys ir kaip jas išrauti, Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavo europarlamentarai Vytenis Andriukaitis ir Aurelijus Veryga.

Posūkis į priešpriešą ir radikalumą

Anot V. Andriukaičio, Europos Parlamente šiuo metu vyksta itin daug diskusijų apie įvykius Sakartvele ir visi išgyvena, kad šiuo metu vykstantys protestai netaptų kruvinais. Jis atkreipia dėmesį, kad priešprieša tarp tų politinių jėgų, kurios pasisako už eurointegraciją bei už šalies Konstitucijoje įtvirtintus principus, ir tų, kurios stabdo šį procesą, tęsiasi jau daugiau kaip dvejus metus.

„Bendrame kontekste, tas posūkis į priešpriešą ir radikalumą visose valstybėse po truputį didėja. Pažiūrėkime į Prancūzijos, JAV, Moldovos įvykius. Poliarizacija, žinoma, turi skirtingus kontekstus, variklius ir motyvacijas. Bet tai, kad visuomenės pereina į susipriešinimo ir įtampų laikotarpį, yra akivaizdu. Tai kelia didžiulių iššūkių: Europos Parlamente visi supranta, kad didžioji vertybė – taika, stabilumas ir pažanga – yra atakuojama iš visų pusių“, – kalba V. Andriukaitis.

„Sakartvelas man yra mįslė, – prisipažįsta europarlamentaras A. Veryga. – Kaip čia taip yra, kad apie 80 proc. kartvelų nori narystės Europos Sąjungoje, bet Vyriausybė pareiškia, kad stojimo derybas įšaldo. Ir tai daroma žinant, kad Rusija jau yra įkėlusi koją į Sakartvelą, jau yra pridariusi daug žalos. Tokiu atveju pradedi visaip galvoti, pavyzdžiui, kad Rusija investavo į dabartinę šalies valdžią.“

Valdžią juk ne ginklu paėmė

Europarlamentaras V. Andriukaitis siūlo sugrįžti į tą etapą, kai vyko rinkimai. Jis sako, kad „Sakartvelo svajonė“ juk ne ginklu užėmė šalies parlamentą.

„Gali būti, kad rinkimai buvo su pažeidimais, tačiau vienaip ar kitaip, kažkokia visuomenės dalis balsavo už šią politinę srovę. Čia – visas kompleksas priežasčių. Ir tai, kad galima paveikti rinkėjų nuotaikas ir sąmonę, ir tai, kad tie rinkėjai, kurie balsuoja už tokias politines jėgas, turbūt susiduria su didžiulėmis kasdienybės problemomis. Reikia matyti platesnį paveikslą – ne tik tai, kad Putinas diriguoja lazdele, o avių banda bėga prie urnų ir balsuoja“, – sako V. Andriukaitis ir siūlo pasvarstyti apie ES politikos krizę.

Sakartvelas yra šalių kandidačių į ES sąraše. Europarlamentaras klausia: kas gi įvyko, kad Europos Komisija, turėdama tam tikrus finansinius instrumentus, sudariusi susitarimus dėl kandidatės stojimo į Bendriją programos, skirdama tam lėšų ir finansuodama projektus, rinkimų akivaizdoje staiga pralaimi?

„Mes sakome – rinkimams įtakos padarė Putinas. Bet mano klausimas – kodėl įtakos nepadarė ES? Ar mes visiškai paralyžiuoti? Jei taip, tai tuomet su mumis kažkas netvarkoj“, – kalba V. Andriukaitis.

Empatijos trūkumas ir perspaudimas

Europarlamentaras A. Veryga taip pat kelia klausimą, ką darome ne taip, kad daliai žmonių limpa ir patinka dalykai, kuriuos skleidžia nedraugiškos valstybės. Jis ragina suprasti, kad visuomenių negalima perlaužti per dieną – paimti ir pakeisti socialinius konstruktus, įsitikinimus.

„Europa kelia įvairių reikalavimų kandidatėms – jos turi keisti savo teisinį reglamentavimą, priimti tam tikrus įstatymus dėl skaidrumo, ekonomikos, teismų, žmogaus teisių ir t.t. Ir jeigu visuomenė yra nusiteikusį prieš kokį nors sprendimą ir jam nepasiruošusi, šitą dalyką gali išnaudoti priešiškos valstybės. Ne tik gali, bet ir naudoja.

Ir būtent čia Bendrijai pritrūksta tam tikro supratimo ir gebėjimo pajusti, kaip gyvena tų šalių piliečiai. Jeigu nėra empatijos ir kai kurie dalykai perspaudžiami – pasakoma, kad arba taip, arba niekaip – sukuriama erdvė savo naratyvus sukti tam pačiam Kremliui.“

Kai kiekvienas kovoja tik už save

Europarlamentaras A. Veryga atkreipia dėmesį, kad šiuo metu nemažai kalbama apie didžiųjų ES šalių donorių ekonomines problemas. Bet tuo pačiu kalbama apie ES plėtrą, o tam reikės ne mažiau, bet daugiau pinigų.

„Jeigu esi pavalgęs, šiltai apsirengęs, turi darbą ir gali iš jo išgyventi, tu galvoji apie kažką svarbesnio. Bet jei to neturi, žmogus greitai nusileidžia iki bazinių poreikių. Ir tada kiekvienas pradeda kovoti tik už save.

Prisiminkime – Europa, kuri skelbiasi esanti super solidari, prasidėjus pandemijai uždarė savo sienas, uždraudė išvežti prekes. Ar tai nėra pamoka politikams, kad jie turi galvoti, kas šiuo metu žmonėms kelia didžiausią nerimą ir tai atliepti?“ – pandemijos laikus prisiminė buvęs Lietuvos sveikatos apsaugos ministras, europarlamentaras A. Veryga.

Eltos nuotr.

Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: https://www.patreon.com/ziniuradijas

Sekti laidą