Vos vienas iš septynių Lietuvos gyventojų yra pasiruošęs ekstremalioms situacijoms – tai atskleidžia naujausi duomenys. Premjeras Gintautas Paluckas tokį rezultatą vertina kaip asmeninį pasirinkimą, tačiau pripažįsta, kad žemas pasirengimo lygis gali rodyti žmonių pasiryžimą likti Lietuvoje net ir krizės metu.
Tuo metu Europos Komisija ragina visus Europos Sąjungos (ES) piliečius pasiruošti galimoms krizėms, susikraunant 72 valandų išgyvenimo krepšį. Tai – dalis naujos ES pasirengimo strategijos, kuria siekiama stiprinti visuomenės atsparumą įvairioms grėsmėms – nuo karinių konfliktų iki klimato sukeliamų krizių.
Skirtingas požiūris Europoje
ES iniciatyva sulaukė skirtingų vertinimų. Pietų Europos šalyse pasigirsta kritikos – esą išgyvenimo krepšiai tik skleidžia paniką.
„Ši iniciatyva – tik viena iš didelio paketo dalių,“ – sakė europarlamentaras Paulius Saudargas „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“. – „Nuo 800 mlrd. eurų vertės „ReArm Europe“ plano iki infrastruktūrinių ir civilinio pasirengimo priemonių.“
Jo teigimu, išgyvenimo krepšio nereikėtų tapatinti tik su pasiruošimu karui. „Grėsmės gali būti įvairios – potvyniai, sausros, hibridinės atakos, infrastruktūros sutrikimai, pramoninės avarijos. Kuo geriau gyventojai pasiruošę – tuo stipresnė valstybė,“ – pabrėžė jis.
Ne „pabėgimo“, o „pasilikimo“ krepšys
P. Saudargas taip pat siūlo daugiau kalbėti apie „pasilikimo krepšį“ – konceptą, populiarų tarp šaulių ir karių savanorių.
„Tai mada rodyti, kad mes esame pasirengę likti, padėti, išgyventi. Prie krepšio dažnai pridedamas ir ginklas – tai keičia visą požiūrį,“ – sakė jis.
Nepasiruošę – našta valstybei?
Ekspertai įspėja – nepasiruošę žmonės tampa našta ekstremalių situacijų metu.
„Naratyvas, kad nereikia gąsdinti, man nepriimtinas. Yra patarlė: ‚nori taikos – ruoškis karui‘,“ – kalbėjo P. Saudargas. – „Ne tik tankai, bet ir piliečių pasiruošimas lemia valstybės atsparumą.“
Jis pateikė Ukrainos pavyzdį – gyventojų pasirengimas ir susitelkimas padėjo atremti karinę agresiją. Pasak europarlamentaro, Lietuva taip pat eina visuotinės gynybos keliu: išaugęs Šaulių sąjungos biudžetas, sukurta komendantūrų sistema, vyksta atsparumo mokymai mokyklose. „Tai, kad žmonės sako: dar nesu pasiruošęs – nėra blogai. Tai ženklas pradėti galvoti ir veikti,“ – tikino jis.
Kas svarbiau – krepšys ar įgūdžiai?
Paklaustas, ar valstybė (ar net ES) turėtų rūpintis gyventojų krepšiais, P. Saudargas atsako aiškiai: svarbiausia – įgūdžiai. „Įgūdžių ant pečių nenešiosi – jie visada su tavimi. Geriau energiją skirti jų ugdymui: jungtis prie Šaulių sąjungos, savanorių pajėgų, dalyvauti mokymuose.“ Pasak jo, pandemija parodė, kad grėsmės gali priversti likti namuose ne tik karo atveju, tad pasiruošimas aktualus visiems.
„Grėsmės neužklumpa per vieną dieną. Bet ir įgūdžių per dieną neįgysi. Pats esu Šaulių sąjungos narys – turiu ginklą, šarvinę liemenę, medicinos krepšį. Kruopų ir vandens – matant grėsmes ir perkant – turėtų užtekti,“ – sakė konservatorius.
Skeptikų pozicija
Ne visi europiečiai entuziastingai palaiko pasiruošimo idėjas. Portugalijos buvęs užsienio reikalų ministras Antonio Martins da Cruz įspėja, kad tokios iniciatyvos gali skleisti nepagrįstą paniką.
„Išgyvenimo rinkinio idėja gali sukelti nerimą mažiau informuotiems žmonėms. Manau, tai perdėta rekomendacija, atspindinti tam tikrą paranoją,“ – kalbėjo jis Portugalijos radijui „Renascença“.
Diskusijos dėl pasirengimo krizėms Europoje neslopsta, tačiau vis akivaizdžiau, kad pasiruošimas tampa ne tik asmeniniu, bet ir visuomeniniu atsakomybės klausimu.
Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.
https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/
Komentarai
Bendravimo taisyklės