Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

D. Jauniškis: su teroristine valstybe reikia elgtis jos metodais

2025-05-21, Trečiadienis 14:30

Jonė Sąlygaitė

Po virtinės gaisrų Lietuvos gamyklose pradėtas tyrimas dėl galimos priešiškų šalių – konkrečiai Rusijos – veiklos. Lenkija, neseniai baigusi savo tyrimą dėl pernai kilusio prekybos centro gaisro, nurodo aiškias sąsajas su panašiu incidentu Lietuvoje – IKEA prekybos centre. Abu atvejai, kaip teigiama, susiję su Rusijos organizuotu sabotažu. Tuo pat metu Europa susiduria su augančiais iššūkiais Baltijos jūroje: nuo pažeistų povandeninių kabelių iki neidentifikuotų tanklaivių, priklausančių vadinamajam šešėliniam Rusijos laivynui. Reakcijos kol kas – fragmentiškos.

Liberalūs įstatymai riboja veiksmų laisvę

Paklaustas apie Estijos nesėkmingą bandymą sulaikyti tanklaivį, įtariamą priklausantį šešėliniam Rusijos laivynui, Lietuvos ambasadorius prie NATO Darius Jauniškis nurodė, kad pagrindinė problema slypi tarptautinėje teisėje.

„Čia, ko gero, viena iš tų didžiausių problemų, kad tos teisės aktai yra pakankamai liberalūs ir tai riboja mūsų galimybę sulaikyti ar daryti tam tikras akcijas. Tarptautinę teisę reikia gerbti – tai bendras susitarimas. Tačiau galbūt reikėtų siūlyti keisti įstatymus ar griežtinti taisykles savo ekonominėj zonoj, kad galėtume laisviau veikti“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ sakė D. Jauniškis.

Anot jo, incidentas Estijoje atskleidžia Rusijos ryžtą. „Rusija šituo aktu pademonstravo, kad yra nusiteikusi labai ryžtingai. Panaudotas net naikintuvas – tai aiškiai rodo jų intencijas. Mano galva, tai labai aiškiai parodė, kad šešėlinis laivynas egzistuoja ir jiems rūpi, o tai turėtų mums atrišti rankas ryžtingesniems veiksmams“, – teigė jis.

Kalbant apie situacijas, kai šešėlinis laivynas atsisako paklusti teisėtiems reikalavimams, D. Jauniškis tvirtina, kad reikia parodyti ryžtą: „Yra kitos šalys, kurios tą ryžtą jau parodė. Šiuo atveju, turbūt Suomijos pavyzdys rodo, kad jie nesitaiksto su tokiais veiksmais ir tada reikia išsireikalauti kitais būdais gerbti mūsų teisę.“

Daugėja diskusijų, kad tuo atveju, jei laivų įgulos atsisako bendradarbiauti, NATO šalys gali jėga išsilaipinti jų laivuose ir pareikalauti dokumentų.

Baltijos jūros apsauga – NATO prioritetas?

Incidentai, kuomet Baltijos jūroje buvo nutraukti, pažeisti ar apgadinti kabeliai ir dujotiekiai, lėmė, kad šalys išmoko aktyviai keistis informacija.

„Mes turime „Baltic Sentry“ NATO misiją, kurią, aš labai tikiuosi, kad bus pratęsta, nes čia kalbos yra tikrai pakankamai intensyvios ir, sakyčiau, netgi einančios pozityvia linkme. Lietuva taip pat deklaruoja, kad ši misija labai svarbi, prašome ją tęsti. Atitinkamai NATO laivai, esantys Baltijos jūroje, be jokios abejonės, atgraso ir tą pačią Rusiją nuo tam tikrų veiksmų. Jie turės skaitytis su šia jėga“, – nurodė ambasadorius prie NATO. Ši NATO misija, pasak pašnekovo, yra atgrasantis veiksnys.

Po virtinės gaisrų Lietuvoje D. Jauniškis neatmeta sabotažo versijos

D. Jauniškis spėja, kad dėl virtinės gaisrų Lietuvoje vyksta platus Valstybės saugumo departamento ir tarptautinis tyrimas. Jo teigimu, reikia palaukti aiškių faktų, kas kaltas dėl šių gaisrų kilimo, tačiau neatmeta, kad tai galėjo būti ir priešiškų šalių sabotažo aktai.

„Rusija ne kartą yra įrodžiusi, kad ji yra linkusi peržengti visas raudonas linijas, ir vienas iš tų jos veikimo būdų yra sabotažo veiksmai, kurie grasina visai Europai – čia netgi nekalbu vien apie Lietuvą. Tai yra grėsmė visai Europai, ir tai pabrėžiu kalbėdamas ir su kitais NATO ambasadoriais, lygiai taip pat sakydamas, kad nė vienas Europoje negali jaustis saugus“, – teigė D. Jauniškis.

Jis taip pat išreiškė pritarimą Lietuvos prokuratūros pozicijai įvardinti tokius veiksmus kaip teroristinius. „Tai yra teroras, kurį bandoma įgyvendinti mūsų visuomenėje ir Vakarų bendruomenėse – kad išgąsdintų, priverstų jaustis nesaugiai, parodytų mūsų politikus kaip neįgalius. Rusijos metodai yra labai aiškūs, klausimas tik – kaip mes pasiruošę į tokius veiksmus atsakyti. Tai neturi likti be jokio atsako. Anksčiau ar vėliau, matyt, bus imtasi veiksmų, kuriais Rusija turėtų pajusti, kad atsakas ryžtingas ir skaudus. Tas, mano manymu, juos sustabdytų, nes su teroristine valstybe reikia elgtis jos metodais ir atsakyti taip pat“, – kalbėjo ambasadorius prie NATO.

Lenkija jau įrodė faktą, kad už jos prekybos centro gaisro slepiasi Rusija. Visgi atsakas buvo tik rusų konsulato uždarymas. D. Jauniškis mano, kad tuo apsiribota nebus. „Matyt, kažkokie veiksmai yra planuojami, bet negaliu pasakyti – tiktai spėju. Laikas parodys“, – sakė jis.

Vakaruose – didesnis Rusijos supratimas nei anksčiau

Ambasadorius pripažino, kad Vakarų Europa vis dar ne visuomet suvokia grėsmių mastą, tačiau pažanga yra. „Tas skirtumas egzistuoja. Pietų Europos šalys jaučiasi, kad gyvena toliau nuo grėsmės ir pas juos kažkokių aktų vykti negali. Bet matant, kas darosi Rytų flange ar valstybėse, kurios jau yra arčiau Pietų Europos, tai jie negali jaustis tokie ramūs. Supratimas yra daug geresnis negu buvo, sakykime, prieš 10 metų. Tenka kalbėti su kolegomis – dabar suvokimas, kas už ko stovi ir kas yra Rusija, tikrai daug geresnis nei 2014 metais“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ teigė ambasadorius prie NATO D. Jauniškis.

BNS nuotr.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/