Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Ar tikrai jauniems žmonėms darbas ir išsilavinimas – jau nebe prioritetai?

2023-11-30, Ketvirtadienis 14:30
Agnė Liubertaitė

Įsivaizduokite tokį scenarijų: į kuprinę susikraunate būtiniausius daiktus ir be bilieto atgal išvykstate į kitą pasaulio kraštą, o galbūt nusprendžiate po mokyklos baigimo nedirbti įprastų darbų, nestudijuoti, bei gyvenimo prioritetų ieškoti visai kitur, nei jūsų aplinkos žmonės.

Tokios mintys yra labai gerai pažįstamos daliai jaunų žmonių visame pasaulyje, tad ir Lietuva – ne išimtis. Tai yra vadinamasis NEET (angl. not in Education, Employment, or Training) jaunimas – tas, kuris pasirenka niekur nedirbti ir nestudijuoti, nesipraktikuoti, tačiau neabejotinai yra vertas mūsų dėmesio.

Eurostato duomenimis, pernai niekur nedirbančių, nestudijuojančių ir nesipraktikuojančių žmonių nuo 15 iki 29 metų Europos Sąjungos (ES) šalyse buvo beveik 12 procentų. Per ateinančius šešerius metus ES siekia jį sumažinti iki 9 procentų. Visgi, ar tai jau reiškia, kad toks gyvenimo būdas nėra teisingas?

Karjeros konsultantė Daiva Šilienė „Žinių radijo“ laidoje „Skaitmeninė karta“ teigė gerbianti jaunus žmones, kurie išdrįsta priimti ryžtingus ir jiems patiems reikalingus sprendimus dėl savo gyvenimo, tačiau supranta, kad tokiems jaunuoliams tenka atlaikyti labai daug kritikos ir net pasmerkimo – ypač iš artimiausios aplinkos.

„Tarsi tas žmogus turi veikti pagal kitų nuomonę, o pats nieko nežino“, – svarstė karjeros konsultantė.

Pasak D.Šilienės, pačią NEET sąvoką šiandien galima suprasti dvejopai. Esą tai gali būti ir laikinai į kelionę ar kitą nuotykį pasileidę žmonės, tačiau gali būti ir kiek kitokių variantų.

„Mes esame daugiau įpratę kalbėti apie vadinamą gap year (pertrauką tarp mokyklos baigimo bei studijų), o kai mes kalbame apie žmones, kurie pasirenka niekur nedirbti, nesimokyti, dažniau kalbama, kai tai yra žmonės, turintys žemą išsilavinimo lygį, kurių yra prasta šeimos aplinka, kurie turi menką savivertę, tai ta sąvoka šiandien yra nevienareikšmė“, – aiškino specialistė.

Karjeros konsultantė prisiminė, kad dažniausiai kurį laiką nedirbti ar nestudijuoti pasirenka tie jaunuoliai, kurie tikina po 12-kos metų mokykloje esantys pavargę, tad nori skirti laiko apmąstymams, ką gyvenime veikti toliau.

Savo ruožtu keliautoja Agnė Taralaitė neseniai nusprendė mesti stabilų darbą ir išvykti į ilgą kelionę be bilieto atgal. Nors toks sprendimas daugeliui gali pasirodyti keistas, pašnekovė teigė, kad tokį žingsnį suplanavo labai kruopščiai bei atsakingai.

„Aš gal ne tas tipinis atvejis, nes aš ir baigiau bakalauro studijas, ir padirbau pilnu etatu rimtą darbą ne vienerius metus, o išvažiuoti galiausiai priėmiau sprendimą dėl to, kad perdegiau. Jaučiausi atidavusi duoklę seneliams, tėvams ir tam tipiniam modeliui.

Jei dauguma jaunų žmonių išvažiuoja savanoriauti ir padėti kitiems, tai aš išvažiavau sau pagaliau kažką duoti, nes jaučiausi ne savo vietoje“, – pasakojo mergina.

Dar rašydama baigiamąjį bakalauro darbą Agnė pradėjo mąstyti, ką norėtų veikti po studijų baigimo, tačiau atsakymo taip ir nerado.

„Supratau, kad nežinau, ko aš noriu, tai geriausias metas, jeigu jau darai kažką nesąmoningo, turbūt yra dabar. Susitaupiau, kol rašiau bakalaurą, ir išvažiavau“, – sakė A.Taralaitė.

Tiesa, nors artimieji ir draugai tokį jaunos merginos sprendimą palaikė, didžiausią spaudimą Agnė kėlė pati sau.

„Iš tikrųjų nėra toks tradicinis tas modelis, ir, atrodo, visi tavo pažįstami, aplinkiniai kažką daro, yra veiklūs, jų gyvenimas eina kažkokia kryptimi, o tu tarsi atsiliksi, jeigu to paties nedarysi. Mano aplinka buvo tikrai labai paremianti, nes aš nedariau to spontaniškai, apsvarsčiau, nes, man atrodo, blogiausia, ką gali padaryti, tai tiesiog sugalvoti vieną dieną, kad viską metu, ir kitą dieną išvažiuoti.

Tada tikrai gali turėti problemų“, – svarstė ji, pridūrusi, kad basam išvažiuoti ji tikrai niekam nerekomenduotų, tad svarbu susikurti sau finansinę pagalvę, pasitaupyti pinigų.

Visgi, pasak karjeros konsultantės D.Šilienės, jeigu ilgą laiką niekur nedirbęs ar nesimokęs jaunas žmogus galiausiai nusprendžia siekti karjeros aukštumų, įsilieti į darbo rinką jam tikrai gali būti nelengva.

„Be jokios abejonės, su iššūkiais tikrai gali susidurti – labiausiai turbūt su vidiniais demonais, jeigu taip galima išsireikšti. Tokiu atveju dažniausiai, ką aš matau ir ko pritrūksta žmogui, tai pasitikėjimo ir motyvacijos, nes tu tarsi esi nutolęs.

Bet jeigu tu tikrai žinai, apsvarstei, pagalvojai, į kurią sritį norėtum keliauti, ta darbo rinka šiandien pas mus atvira – nuolat girdime, kad reikia darbuotojų. Iš pradžių būtų vertinga nuleisti kartelę, kad spėtum įšokti į tą patį traukinį ir keliauti.

Niekas nevyksta greitai ir staiga, bet šiandien yra tiek daug galimybių, kad dažnu atveju prirūksta tik noro“, – vertino D.Šilienė, pažymėjusi, kad jaunimui reikėtų taip pat atsisakyti ir požiūrio, jog kažkas kažką tau turi paduoti „ant lėkštutės“.

Pašnekovės manymu, jei to noro ir pastangų pas jauną žmogų galiausiai pritrūksta, atsiranda tikimybė, kad dėl pasirikto gyvenimo būdo jis galėtų net atsidurti visuomenės paraštėse.

„Yra rizika, kad taip gali nutikti. Visada norisi išgelbėti kiekvieną žmogų, bet būkim teisingi – ne visada tai nutinka. Tikrai yra daug pagalbos, yra ir atviri jaunimo centrai, kurie tuo rūpinasi. Bet žinot, būna tikrai, kad žmogus pats nenori ir nieko neįvyks.

Daug visokių įvairiausių programų, valstybė pakankamai skiria dėmesio, tikrai yra daug projektų, yra daug socialinių projektų, kur, atrodo, tiktai eik ir padaryk, nes tau yra tai skiriama“, – aiškino D.Šilienė.

Pasak pašnekovių, Lietuvoje gyvenantis jaunas žmogus iš esmės gali pasinaudoti visomis suteikiamomis galimybėmis – pavyzdžiui, studijuoti valstybės finansuojamoje studijų vietoje, o jei nepavyksta – bandyti dar kartą, dalyvauti mokymuose, kursuose, perlaikyti brandos egzaminus. Esą reikia tik nenustoti ieškoti ir turėti ambicijų.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/

EuranetPlus logo keyvisual2

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: https://www.patreon.com/ziniuradijas

Naujausi epizodai