Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Ekonomistas įvertino ES žadamus muitus kiniškiems elektromobiliams: per maži

2024-06-19, Trečiadienis 07:07

Aušra Jurgauskaitė

Europos Sąjunga kiniškiems elektromobiliams žada taikyti muitus iki 38 procentų. Taip reaguojama į tai, kad Europos rinką užplūdo pigūs kiniški elektromobiliai ir Jungtinės Valstijos anksčiau nutarė jiems muitus užkelti iki 100 procentų. Ar pavyks naujais tarifais pasiekti norimo efekto? Ar užaštrins prekybos karą su Pekinu? Kuo tai gali baigtis? Tuo domėjosi Žinių radijas laidoje „Gyvenu Europoje“.

Leidinys „Politico“ skelbė, kad kiniškiems elektromobiliams „BYD“ siūloma taikyti 17,4 proc. muitą, „Geely“ – 20 proc., o „SAIC“ – didžiausią, 38 proc. Siekiantį muitą. „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas įsitikinęs – siūlomi muitai yra per maži.

„Vertinčiau tokius tarifus labai atsargiai – ir gerai, ir blogai – tuo pačiu metu. Gera naujiena, kad Europos Komisija pradeda kreipti dėmesį, kad Europos autoverslui gresia problema Europos rinkoje, bet bloga naujiena – kad tie tarifai nepadės išlyginti konkurencinių sąlygų“, – sako jis.

Ekonomisto teigimu, Europos verslui taps lengviau kvėpuoti vidaus rinkoje, bet tarifai – per maži, kad kardinaliai pakeistų konkurencinį spaudimą iš Kinijos. Anksčiau Žinių radijui ekonomistas Marius Dubnikovas yra sakęs, kad bent 50 proc. dydžio muitas galėtų būti laikomas kaip tas, kuris galėtų spręsti problemą. Tokiam skaičiui pritaria ir A. Izgorodinas.

„Sakyčiau, mažiausiai 50 procentų. Tas aspektas, kad EK įveda subtilius tarifus rodo, kad EK iš vienos pusės bara Kiniją ir bando rodyti, kad imasi veiksmų prieš Kinijos dempingą, bet iš kitos pusės – kad toliau norėtų tęsti bendradarbiavimą su Kinija“, – teigia ekonomistas.

Anot jo, taip yra, nes Europos Sąjungai itin svarbūs retieji metalai, reikalingi kaupiklių gamybai, kurių 75 proc. pasaulyje valdo būtent Pekinas. ES nenori atsakomųjų veiksmų, susijusių su pastarųjų prekybos apribojimu. Kinija kol kas to ir nesiima – imasi kitų priemonių. Pirmadienį ji pranešė pradėjusi antidempingo tyrimą dėl kiaulienos ir jos subproduktų importo iš Europos Sąjungos. Žinoma, pati Kinija nevadina to atsaku į pasiūlytus muitus jos elektromobiliams, o aiškina, kad tyrimas inicijuojamas reaguojant į paraišką, kurią vietos kiaulienos pramonės vardu oficialiai pateikė Kinijos gyvulininkystės asociacija. Vis tik, A. Izgorodinas tai vertina kaip subtilų atsaką į subtilias ES priemones. Jo vertinimu, atsako priemonių iš Pekino pusės gali būti ir daugiau.

Tačiau, ar tai reiškia, kad nei Kinija, nei ES nėra suinteresuotos aštrinti prekybos karo? „Citadele“ ekonomistas sako, kad „viešojoje erdvėje Europos ir Kinijos santykiai aštrėja“, o ne viešojoje erdvėje – „akivaizdžiai matosi, kad ir viena, ir kita pusė nori išlaikyti tam tikrą prekybos bendradarbiavimą. Faktas, kad Kinija su Europa tikrai nėra geriausi draugai, kalbant apie verslo ir prekybos interesus, bet matosi, kad ir viena, ir kita pusė nori išlaikyti tam tikrą status quo ir toliau tų santykių nebloginti“, – Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ kalbėjo A. Izgorodinas.

Vis tik, ES dar nėra galutinai sutarusi dėl muitų Kinijos elektromobiliams įvedimui. Pasipriešinimo yra ir iš Vokietijos autogamintojų „BMW“ ir „Mercedes-Benz“, eksportuojančių savo automobilius į Kiniją. Todėl Bendrijoje dar gali laukti itin karštos diskusijos šia tema, prieš priimant galutinius sprendimus.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/