Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Europos energetinė nepriklausomybė – atsinaujinančiuose šaltiniuose

2025-04-16, Trečiadienis 14:30

Augustė Lyberytė

2022 m. vasarį prasidėjusi plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą supurtė Europos Sąjungą (ES) ir ši ėmėsi sparčiai ieškoti būdų, kaip nutraukti Maskvos energetinę bambagyslę. Vis tik Bendrija išlieka nemenkai priklausoma nuo Rusijos iškastinio kuro, o alternatyvos šiam importui – iš kitų, ne visada ir nebūtinai tik iš draugiškų valstybių. Visgi, Briuselis turėtų siekti ne tik atsijungti nuo rusiškos energijos šaltinių, bet ir eiti visiškos energetinės nepriklausomybės link, sako „Žinių radijo“ laidoje „Kas, jeigu?“ kalbėję pašnekovai.

Europos Parlamento (EP) nario Virginijaus Sinkevičiaus manymu, ES gali ilgainiui atsisakyti bet kokios Rusijos energijos ir išteklių – žinoma, anot jo, tai neįvyks greitai.

„Aišku, tas neįvyks greitai, bet jau matome didelį pokytį nuo to, kas įvyko, palyginti nuo 2020 metų. <...> Europa vis dar, aišku, importuoja energetikos resursus ir praeitais metais jų importavo 720 mln. tonų, bet tiekėjai pasikeitė iš esmės – kaip pavyzdys, didžiausias gamtinių dujų tiekėjas buvo Norvegija, o suskystintų dujų – JAV. Aišku, išlieka dalis importo iš Rusijos. Bet, kaip sakiau, tai labai smarkiai traukiasi“, – kalbėjo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys.

V. Sinkevičiaus teigimu, ES sparčiai vystant atsinaujinančią energetiką, diversifikuojant šiuos resursus ir mažinant ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro, energetinės nepriklausomybės perspektyvos taptų vis realesnės.

Politikui antrina ir energetikos ekspertas, profesorius Vidmantas Jankauskas. Jo teigimu, ES neturi savų iškastinio kuro šaltinių, kuris galėtų patenkinti Bendrijos poreikius. Todėl Europa turi vystyti atsinaujinančią energetiką, pabrėžė jis.

„Ir mes matome, kokiais milžiniškais tempais mes lekiame į tą atsinaujinančios energetikos ateitį. Aišku, susidurdami su tomis problemomis. Kada saulė šviečia ir vėjas pučia – puiku. O kada nešviečia ar nepučia – vėl blogai. Aišku, problemos išsprendžiamos. Kalbama taip pat ir apie atominės energetikos plėtrą – pavyzdžiui, visos Vidurio ir Rytų Europos šalys pasisako labai už. <...> Manau, kad Europos ateitis išsivaduojant nuo iškastinio kuro yra atsinaujinanti energetika ir įvairūs kiti papildomai būdai, kurie leistų tai atsinaujinančiai energetikai veikti efektyviai“, – samprotavo V. Jankauskas.

EP nario V. Sinkevičiaus manymu, iš esmės šiuo tikslu neturėtų kilti ir klausimų dėl politinės valios. Politikas pažymėjo – transformacija, pereinant nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančios energijos šaltinių, yra neišvengiama.

„Tiesą sakant, nėra pasirinkimo, yra būtinybės klausimas. Tu gali tikėti klimato kaita, gali ją neigti, bet tau turbūt rūpi Europos strateginė nepriklausomybė, Europos konkurencingumas ir konkurencinis pranašumas. Vis dėlto, viena iš pagrindinių problemų, susijusių su Europos įmonių konkurencingumu, yra jų priklausomybė nuo tų pačių energijos resursų. Ir kai nebeliko Rusijos dujų, Europos pramonė, kuri buvo smarkiai priklausoma – Austrijoje, Italijoje, žinoma, Vokietijoje – liko be savo konkurencinio pranašumo, prekės automatiškai pabrango, nes pabrango energijos resursai. Tai šiuo atveju tai buvo pavojingas lošimas pasitikėti ir pastatyti ant rusų adatos mūsų žemyno ekonomiką. Mes matome, kad iš to, deja, išeiname gerokai, gerokai nukentėję. Bet aš tikiu, kad pasidarė išvados į ateitį – kad Europos strateginė nepriklausomybė privalo būti Europos rankose“, – diskusiją apibendrino europarlamentaras.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/