Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Ką Sakartvelo labui gali padaryti Europos Sąjunga?

2024-12-04, Trečiadienis 14:30

Jonė Sąlygaitė

Sakartvele tęsiasi įtemptos dienos. Žmonės masiškai protestuoja prieš derybų dėl stojimo į Europos Sąjungą (ES) stabdymą ir neteisėtai išrinktą valdžią. Mojuodami Europos ir Sakartvelo vėliavomis, dešimtys tūkstančių žmonių renkasi prie parlamento. Policija vaiko protestuotojus, leidžia ašarines dujas ir šaudo guminėmis kulkomis. Ekspertai nurodo, kad matome kulminaciją: ar šalis galutinai pasuks Vakarų, ar visgi Rytų link?

Europos Parlamento (EP) narys Dainius Žalimas teigia, kad EP rezoliucijos, skelbiančios, jog negalima šių rinkimų rezultatų Sakartvele pripažinti legitimiais, kaip ir naujojo parlamento, reiškia, kad reikia naujų rinkimų ir būtina apsvarstyti sankcijų poreikį. Jis pabrėžia, kad šios rezoliucijos yra pakankamos gairės veiklai ateityje, tačiau, anot politiko, reikėtų žengti dar vieną žingsnį.

„Sakartvelo prezidentė paskelbė nesitrauksianti iš pareigų net ir po numatytų naujų prezidento rinkimų. Prezidentą turėtų rinkti tas vadinamasis „parlamentas“, tačiau ji nelaiko šio parlamento legitimiu, todėl jis negalėtų apskritai naujo prezidento išrinkti. Šiandien mums trūksta labai aiškaus pasakymo iš tų asmenų, kurie atstovauja ES. Kol EP tai padarys, reikėtų palaukti artimiausios sesijos gruodžio mėnesį, tačiau jau dabar būtinas labai aiškus pareiškimas, kad nuo tos dienos vienintelė teisėta Sakartvelo atstovė bus pripažįstama dabartinė Sakartvelo prezidentė. Ir tai viskas, ką EP galėtų padaryti. Kitas klausimas – kaip bus vykdomos EP gairės dėl sankcijų ar naujų rinkimų. Suprantu, kad tik politinio ir ekonominio spaudimo priemonėmis, per sankcijas, galime to pasiekti“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ kalbėjo D. Žalimas. Jis pridūrė, kad būtina aiškiai pasakyti, jog remiame Sakartvelo žmonių kovą už laisvę.

EP, pasak jo, dėmesys Sakartvelui išlieka didelis. „Iš pasisakymų – turiu omeny, kokios frakcijos, kokių frakcijų atstovai pasisakė, ką jie kalbėjo – tikrai matyti, kad Sakartvelo tema Europoje yra pakankamai aktuali. Kaip visada, aiškiai pasireiškia ne tik grynai provakarietiškos ar proeuropietiškos politikos šalininkai, bet ir dvi kraštutinių dešiniųjų frakcijos, kurios savo prorusiškų naratyvų taip pat neužmiršta. Jeigu tai nebūtų aktualu, jos tuo turbūt neužsiimtų“, – pabrėžė D. Žalimas.

Protestų reikšmė Sakartvele dėl, kaip teigiama, suklastotų rinkimų, yra didžiulė. D. Žalimas svarsto, kad jie gali tapti šalies krypties į Vakarus lūžio tašku, nors būti tikriems sunku. „Sunku įsivaizduoti, kaip jie galėtų numalšinti kone pusę šalies, kuri šiandien yra pakilusi. Tačiau, žvelgiant į viską, tarptautinė izoliacija jų laukia. Jiems nelieka nieko kito, kaip tapti Baltarusija. Iš jų veiksmų, retorikos, iš pareiškimų ir faktų – pavyzdžiui, kad jie nesiruošia atšaukti ankstesnių įstatymų dėl užsienio agentų, LGBT diskriminacijos ir daugybės kitų – akivaizdu, kad toks Sakartvelas negali derėtis dėl ES narystės. Jie patys konstruoja baltarusišką kelią“, – sakė jis, pridurdamas, kad kyla klausimas, ar valdžia aiškiai suvokia, ką daro.

Jis kritikavo Lietuvos reakciją į situaciją Sakartvele. Anot D. Žalimo, dabartinės Lietuvos valdžios veiksmai yra per silpni. „Aš manau, kad pareiškimai, kuriuos šiandien daro Lietuvos Respublikos prezidentas – priminčiau, kad pagal Konstituciją jis sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus – yra labai silpni. Kalbant apie Sakartvelą, greitai gali iškilti valdžios legitimumo pripažinimo klausimas, ir tai yra pagrindinis užsienio politikos klausimas. Šiai dienai pareiškimai yra labai skysti. Išskyrus solidarumą su žmonėmis, nėra žvelgiama į priekį, nenorima įsipareigoti Sakartvelo žmonėms ir vienintelei legitimiai šalies institucijai – Sakartvelo prezidentei“, – teigė jis.

D. Žalimas palygino dabartinę Lietuvos prezidento poziciją su ankstesne Valdo Adamkaus laikų politika, kai Lietuva ryžtingai rėmė Sakartvelo demokratinius siekius. „Šiuo metu mums iki to labai toli, žvelgiant į dabartinę mūsų šalies vadovybę. Tai yra apgailėtina, nes Sakartvelas nėra atskiras atvejis. Jis yra globalios demokratijų ir autoritarinių režimų kovos dalis. Mes užimame nedovanotinai pasyvią poziciją ir beveik nieko nedarome“, – nurodė politikas.

Nors Lietuva, kartu su kitomis Baltijos šalimis, viena pirmųjų įvedė nacionalines sankcijas Sakartvelo politikams ir pareigūnams, malšinusiems demokratinius protestus, tačiau D. Žalimas pabrėžia jų ribotumą. „Tai yra simbolika ir nieko daugiau“, – sakė europarlamentaras, aiškindamas, kad nacionalinės sankcijos riboja tik keliones, kurios režimui beveik neturi reikšmės. Vargu, ar tikėtina, kad sankcionuoti asmenys norėtų keliauti į Baltijos šalis.

EPA-ELTA nuotr.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/