Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Kaip karas Ukrainoje privertė ES pamiršti kalbas apie NATO „smegenų mirtį“

2023-02-08, Trečiadienis 07:07
Aušra Jurgauskaitė

2019 metų spalį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas interviu dienraščiui „The Economist“ sakė, kad NATO yra ištikusi smegenų mirtis. Tada jis sakė, kad ES atsidūrė ant prarajos slenksčio ir, norėdama būti savo likimo šeimininke, kaip geopolitinė galia, turi mąstyti strategiškiau. Ursula von der Leyen, tuomet naujai paskirta Europos Komisijos pirmininke, taip pat kalbėjo apie „geopolitinę komisiją“, kurioje europiečiai būtų „geresnės pasaulinės tvarkos formuotojai“. Tačiau po trejų metų šie teiginiai, atrodo, priklauso kitai erai. Dabar neabejotina, kad viena iš Rusijos invazijos pasekmių yra Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos sustiprėjimas Europoje. Sąjunga, kuri pasikliauja tik savimi, be NATO skydo, nuo šiol atrodo sunkiai įmanoma, skelbiama „Euranet Plus“ tinklalaidėje „Voices from Brussels”.

Karas Ukrainoje aiškiai pakeitė ES saugumo ir gynybos politiką. Tai paskatino plačią paramą bloko gynybinių pajėgumų stiprinimui. Tuo pat metu, tikslas siekti vadinamosios „strateginės autonomijos“ gynybos ir saugumo srityje sumažėjo, sako ES užsienio politikos tyrinėtojas Zachary Paikinas.

„Šios diskusijos apie ES strateginę autonomiją tam tikru mastu buvo tarsi sušluotos po kilimėliu dėl šio karo. Ir tam yra rimta priežastis. Akivaizdu, kad dabar, politiškai kalbant, ne laikas pabrėžti sąvoką, kurią kai kurie interpretuoja kaip strateginę autonomiją nuo Jungtinių Valstijų. Ir todėl yra švelnesnės kalbos apie strateginį suverenitetą, Europos strateginį suverenitetą, apie kurį mes daug dabar girdime”, – teigia ekspertas.

Pirmasis ir apčiuopiamiausias karo padarinys buvo dviejų ES valstybių narių – Suomijos ir Švedijos – paraiškos dėl narystės NATO. Kai šis plėtros procesas bus baigtas, kuris, pasak Z. Paikino, turėtų įvykti pavasarį, kyla platesnis klausimas, ką tai reikš ir Europos saugumo tvarkai.

„Kai Švedija ir Suomija įstos į NATO, susidursite su situacija, kai 23 iš 27 ES valstybių narių bus NATO narėmis, o daugiau nei 95 procentai ES gyventojų – NATO. Vienintelės šalys, kurios bus išorėje, bus: Airija, Austrija, Malta ir Kipras. Taigi, net buvimas Europos Sąjungos dalimi, nereiškia, kad jūs taip pat esate neutralus. Jūs galite būti kariniu požiūriu neutralus, ta prasme, kad nesate NATO narys, bet tikrai nesate politiškai neutralus – nes laikotės bendros ES užsienio ir saugumo politikos. Ir ES, žinoma, kaip minėjau, vis labiau įsišaknija ir į gynybos sritį”, – tikina politologas.

Visa tai skatina glaudesnį ES ir JAV vadovaujamos saugumo organizacijos bendradarbiavimą. Šis naujas etapas prasidėjo šių metų sausį, pasirašius naują ES ir NATO bendrą deklaraciją – trečiąją istorijoje. Joje pateikiama vizija, kaip abu blokai kartu veiks prieš bendras grėsmes saugumui ir patvirtinama visiška parama Ukrainos teisei į savigyną. Remiantis tekstu, NATO ir ES atlieka vienas kitą papildančius vaidmenis Europos gynybos sistemoje. Tačiau Z. Paikinas mano, kad ši sąlyga negali būti laikoma savaime suprantama.

„Kadangi šiame dokumente, viena vertus, NATO minima kaip Europos gynybos pagrindas – ir tai yra neabejotinas, nedviprasmiškas teiginys – kartu su tuo, tame pačiame pareiškime ir tame pačiame punkte yra faktas, kad didesnis ES vaidmuo Europos gynyboje yra tai, ką vertiname arba ką mes švelniai sveikiname. Taigi, tai rodo, kad kai kuriose Europos sostinėse, bet ir Jungtinėse Valstijose, vis dar yra tam tikras nerimas dėl galimo veikimo dubliavimo. Tad, šios diskusijos tęsis kurį laiką.”, – teigė Briuselyje dirbantis politikos ekspertas.

Kad bendradarbiavimas gali būti vaisingas, jei abi organizacijos laikysis savo kompetencijos sričių, sako Fabijas Massimas Castaldas, Europos Parlamento narys iš Italijos, EP Užsienio reikalų komiteto narys.

„NATO ir toliau turėtų būti labiau orientuota į tarpregioninę gynybą, o Europos Sąjunga labiau orientuota į tvirtos pramonės bazės kūrimą, be abejo, siekiant sumažinti mūsų investicijų į gynybą naštą ir išlaidas, kad jos būtų efektyvesnės. Ir siekiant sukurti daugiau tarpoperacinių ginkluotųjų pajėgų, kurios galėtų pačios prisiimti atsakomybę už Europos Sąjungos pajėgumus ten, kur to reikia – pavyzdžiui, kai kuriuose itin svarbiuose regionuose, tokiuose kaip Sahelis ar Viduriniai Rytai, kurie smarkiai paveikia mūsų pajėgumams ir mūsų saugumą vidutinės trukmės ir trumpuoju laikotarpiu. Manau, kad jei bus visapusiškai atsižvelgta į abiejų organizacijų prigimties ypatumus, mes galėsime įgyvendinti ES ir NATO tikslus ir interesus vienu metu”, – sako europarlamentaras.

O štai, kaip sausį bendrą ES ir NATO deklaraciją įvertino Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas:

„Mano vertinimu, tas bendradarbiavimas ir iki šiol buvo, bet dabar, šiuo geopolitiniu laikotarpiu – kai Rusija užpuolė Ukrainą, kai Europos šalys pradėjo teikti paramą Ukrainai – ką mes pamatėme: mes pamatėme, kad dideliam konvenciniam karui Europos Sąjunga, tiesą sakant, nepasiruošusi. Mums tikrai reikalinga JAV parama gynybos srityje. Ji visada buvo ir yra reikšminga. Ir, aš manau, dabartinė situacija leido realiai įvertinti ES galimybes. Tikrai, ES gali daug ką padaryti, tačiau reikia laiko, resursų, reikia skirti tuos resursus – ir ES šitoj vietoj jau irgi iš savo pusės pralaužė ledus: žiūrėkime į paramą Ukrainai ir tuos skiriamus milijardus iš ES biudžeto – juos irgi nebuvo lengva didinti, bet tai buvo padaryta. Taip kad, pokyčiai yra akivaizdūs ir šitoje srityje, ir supratimas, kokia yra reali situacija ES gynybinėje srityje, pasidaro aiškesnis“, – Žinių radijui sausį kalbėjo krašto apsaugos ministras.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

EuranetPlus logo keyvisual2

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai