Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Kaip prekiaujantys Rusijoje ES verslai stabdo 300 mlrd. eurų Ukrainai?

2024-04-04, Ketvirtadienis 14:30
Jonė Sąlygaitė

Europos Sąjungos vadovai sutarė siekti, kad pajamos iš įšaldyto Rusijos turto būtų skirtos Ukrainai. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad taip Kijevas per metus papildomai galėtų gauti daugiau nei 2 mlrd. eurų. Pirmas žingsnis sprendimo link – žengtas, tačiau tai – tik pradžia.

Europarlamentarė Rasa Juknevičienė sveikina šį mažą žingsnį į priekį. „Dabar ko reikia, tai sprendimo ir drąsos. Drąsaus sprendimo, juridiškai pagrįsto, bet labai drąsaus. Turbūt naujo, apskritai, demokratiniame pasaulio istorijoje, kad visi įšaldyti pinigai nebesugrįžtų į Rusiją, kokia ji bebūtų, bet būtų panaudoti Ukrainai – ar tai gelbstint laimėti šį karą, ar tai Ukrainos atstatymui. 300 mlrd., tai įsivaizduokit, ką tai reiškia? Jei Rusija pernai per visus metus, vien oficialiai, išleido karui 100 mlrd. maždaug, tai 300 mlrd. yra didžiulė suma. Ar tai įmanoma? Ar tai pavyks? Šiuo metu kiek žinau yra ir tarptautinė, pačių garsiausių teisininkų grupė, savanoriškai susibūrusi, kuri bando ieškoti teisinių kelių, kad tai būtų galima padaryti, bet kol kas dar nematau šviesulių tunelio gale dėl visų pinigų“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ kalbėjo Europos Parlamento narė R. Juknevičienė.

Visgi, būtent tie 2 mlrd. įšaldytų Rusijos turto palūkanų leidžia po truputėlį judėti prie diskusijų apie viso Rusijos turto Europos Sąjungoje paėmimą. „Tai nėra durų atidarymas, bet langelis jau pravertas“, – teigė europarlamentarė.

Europos Komisija siūlo šias lėšas panaudoti Ukrainai apginkluoti. 90 proc. lėšų būtų skirta fondui, kuriuo dengiamos Ukrainai skirtos ginklų įsigijimo išlaidos, o likę 10 proc. būtų pervesti į Europos Sąjungos biudžetą ir naudojami Ukrainos gynybos pramonės pajėgumams didinti. Pasak politikės, ginčų dėl šio siūlymo dar gali būti, nes sprendimai priiminėjami itin sudėtingai. „Europos Sąjunga nėra unitarinė valstybė. Pats Briuselis, Europos Komisija negali imti ir nuspręsti, sprendžia visos valstybės narės, privaloma sutarti vienbalsiai. Vyksta derybos ir pokalbiai. Yra neutralių šalių, nepriklausančių NATO, kurios save identifikuoja, kaip neutralias, tai jos nenori pinigų skirti karo reikmėms. Visokių yra svarstymų ir jų bus, bet džiaugiuosi, kad stiprią lyderystę ta pati Ursula von der Leyen demonstruoja, kur jos žodis, derybiniai gebėjimai, šiuo atveju yra itin svarbūs“, – pažymėjo R. Juknevičienė.

Ilgas procesas yra ne tik dėl teisinių sprendimų ieškojimo, ne tik dėl neutralių šalių abejonių, bet ir dėl galimo Rusijos atsako. Dalis verslų, kurie vis dar tęsia veiklą Rusijoje, bijo susidurti su tokiu pačiu atsaku iš Maskvos pusės. Verslininkai įtaką daro ir politikams. „Daugelis šalių, kad ir Lietuva, turime tokį patį variantą, su tuo pačiu Visvaldu Matijošaičiu, bet ypatingai svarbu ir iš kitų šalių, kuriose yra įšaldyti pinigai. Didžioji dalis yra Rusijos pinigų įšaldytų Vokietijoje, Belgijoje. Tai jų įmonės tebedirba Rusijoje, ir yra ta baimė sulaukti to paties atsako iš Rusijos pusės. Vis dar tebėra klausimas neišspręstas. Europos Sąjungos šalių verslas nėra iki galo pasitraukęs iš Rusijos“, – Rusijos atsako į įšaldyto turto naudojimą Ukrainos reikmėms nurodė R. Juknevičienė. Tai, kad Europos Sąjungos įmonės, vis dar tęsia darbą Rusijoje, ir toliau gali kišti koją politikams priimti drąsųjį sprendimą, įšaldyto Rusijos turto lėšas skirti Ukrainai. Lygiai taip pat nerimaujama dėl investicinio klimato, kurį sukeltų toks sprendimas.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/

EuranetPlus logo keyvisual2

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai

teltonikos-vadovas-lietuvoje-mazai-aukstos-pridetines-vertes-imoniu-nes-nera-specialistu-89269-1718604786 Citata
2024 m. birželio 17 d.