Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

M. Antanaitytė: LGBT+ teisės Lietuvoje neturėtų apsiriboti tik partnerystės klausimu

2023-05-21, Sekmadienis 14:30
Augustė Lyberytė

Netylant diskusijoms dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto bei LGBT+ bendruomenės teisių, Lietuvos gėjų lygos (LGL) projektų vadovė Monika Antanaitytė sako, kad šiandien LGBT+ klausimams tiek visuomenė, tiek valdžios institucijos skiria daugiau dėmesio nei anksčiau. Visgi, dėmesys, pasak jos, lieka tik dėmesiu – būtinų pokyčių žmogaus teisių srityje kol kas per mažai.

„Tikrai skiriama daugiau dėmesio, bet dėmesys dėmesiui nelygus. Ir dėmesys nelygus tiesiog praktiniams pokyčiams. Jeigu pažiūrėtume į europinį kontekstą, netgi kai kurios Balkanų šalys, kurios dar tik siekia integracijos proceso į Europos Sąjungą, jau yra priėmusios tą pačią partnerystę, kuri, tiesą pasakius, Vakarų pasaulyje yra seniai nebeįdomi – visi galvoja apie santuokos lygybę kaip tikrai adekvatų institutą, užtikrinantį LGBT asmenų orumą“, – „Žinių radijo“ laidoje „Skaitmeninė karta“ sakė M. Antanaitytė.

Pašnekovė akcentuoja, kad partnerystės įteisinimu LGBT+ asmenų teisių užtikrinimo klausimas neapsiriboja – LGL atstovės teigimu, dėmesio privalu skirti ir neapykantos nusikaltimų prevencijai.

„Neapykanta yra viena diskriminacijos formų. O kalbant apie diskriminaciją, tai pastarasis pagrindinių teisių agentūros tyrimas, susijęs su LGBT teisių situacija Europoje, atskleidė, kad LGBT asmenys Lietuvoje jaučiasi labiausiai diskriminuojami, lyginant su kitomis Europos šalimis. Tokia statistika tikrai nenuteikia labai pozityviai“, – apgailestavo ji.

Pozityviai nenuteikia ir tokie atvejai, kai LGBT+ žmones diskriminuoja vieši asmenys – pavyzdžiui, pernai metų birželį Seimui svarstant dėl civilinės sąjungos iniciatyvos, parlamentaras Petras Gražulis užsipuolė ir įžeidinėjo du vaikinus, stebėjusius Seimo posėdį.

„Kai kalbame apie neapykantos kalbą, visada neapykantos kalba, kuri yra reiškiama viešo asmens – šiuo atveju, parlamentaro, Seimo nario – yra pavojingesnė nei žmogaus, kuris slepiasi už kompiuterio klaviatūros ar monitoriaus“, – akcentavo M. Antanaitytė.

Visgi, ji pasidžiaugė, kad su P. Gražuliu susidūrę jaunuoliai kreipėsi į teisėsaugą – ikiteisminis tyrimas dėl neapykantos kurstymo vis dar tęsiasi. LGL atstovė nurodė, kad dažnai panašaus pobūdžio tyrimai užsitęsia, kartais būna ir visai nutraukiami. Todėl ji vylėsi, kad šiuo atveju, nukentėjusieji nenuleis rankų, jeigu tyrimas po ilgo laiko bus atšauktas.

„Man labai svarbu, kad apskritai tyrimas nebuvo nutrauktas. Žinoma, jeigu jis bus nutrauktas, tikiuosi, kad bus imtasi procesinių veiksmų, bet šiuo atveju svarbu tai, kad jis nėra nutrauktas, kad teisėsaugos institucijos bando dirbti savo darbą“, – teigė ji.

M. Antanaitytė pažymėjo, kad dažnai diskriminuojami ir patyčias dėl savo seksualinės orientacijos jaučiantys žmonės baiminasi kreiptis į atsakingas institucijas ir kenčia patyčias bei diskriminaciją. Todėl, siekiant padrąsinti žmones kreiptis pagalbos, LGL atstovė ragino kurti alternatyvias pranešimo apie neapykantos nusikaltimus platformas.

„Žmogus galbūt nesijaučia tvirtai kreipdamasis į policiją, į prokuratūrą, bet galbūt žmogus bus labiau nusiteikęs kreiptis į alternatyvias pranešimo apie neapykantos nusikaltimus platformas ir gauti tam tikrą konsultaciją“, – nurodė pašnekovė.

Visgi, esminiai pokyčiai – tiek įstatyminėje bazėje, tiek visuomenės gretose – pasak M. Antanaitytės, bus įmanomi tik tada, kai LGBT+ asmenų teisės bus ne izoliuota tema, bet nacionalinės žmogaus teisių strategijos dalis.

„Norėčiau pakviesti institucijas strategiškiau žiūrėti apskritai į visus žmogaus teisių klausimus. Kalbant apie įstatyminę bazę, jeigu kalbėtume vien tik apie neapykantos nusikaltimus, tai ji nėra pati savaime labai bloga“, – nurodė ji, tačiau pažymėjo, kad tobulinti įstatymus bei jų įgyvendinimo kontrolę erdvės apstu.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

EuranetPlus logo keyvisual2

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai

teltonikos-vadovas-lietuvoje-mazai-aukstos-pridetines-vertes-imoniu-nes-nera-specialistu-89269-1718604786 Citata
2024 m. birželio 17 d.