Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Pandemijos pamokos. Ar mokėtume kovoti su nauja sveikatos krize?

2024-04-03, Trečiadienis 14:30

Jonė Sąlygaitė

Europos Sąjunga nuolat bendradarbiauja su Pasaulio sveikatos organizacija. Siekiama stiprinti sveikatos apsaugą, užtikrinti pasirengimą grėsmėms – cheminėms, biologinėms, radiologinėms ar branduolinėms. Po koronaviruso pandemijos stengiamasi daugiau dėmesio skirti bendradarbiavimui tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu mastu.

Pasak profesoriaus dr. Sauliaus Čaplinsko, koronaviruso pandemija parodė, kad gamta bet kada gali iškrėsti siurprizų ir itin svarbu tam būti pasiruošus. Jo teigimu, svarbu ir didinti pasitikėjimą valdžios institucijomis. „Pandemija parodė, kad tos šalys, kur susikalbėjimas geresnis tiek tarp piliečių, tiek su įvairių institucijų pareigūnais, tiek pasitikėjimas valdžia yra didesnis, tai ten ir rezultatai buvo geresni. Toms šalims pavyko geriau įveikti pandemiją, apsiriboti mažesniais žmogiškaisiais, emociniais, ekonominiais nuostoliais“, – pastebėjo ekspertas „Žinių radijo“ laidoje „Ar Europos Sąjunga tai gali?“, nurodydamas, kad pandemija taip pat privertė pagalvoti apie pasirengimą globalių krizių valdymui, tiek vietos, tiek europiniu ir pasauliniu lygiu.

Privalėjome išmokti ir krizių komunikacijos. „Kalbu ir apie bendrą suvokimą, ir apie krizių komunikaciją. Taip pat ir apie greitą pasidalinimą žinia apie tai, koks naujas patogenas atsiranda. Jei jis atsiranda – greitai atpažinti, kaip įmanoma greičiau sukurti vakcinas ar pritaikyti jau turimus gydymo resursus. Neužmiršti ir individualių apsaugos priemonių. Matėm, kas nutiko, kuomet tiekimo grandinės buvo iš Kinijos. Kai jos nutrūko, tai ir Europoje turėjome nemažą problemą, netgi dėl tokių paprastų dalykų, kaip individualių apsaugos priemonių“, – prisiminė S. Čaplinskas.

Europos Parlamento narys Liudas Mažylis pažymėjo, kad pandemija paskatino platesnį mąstymą. „Permąstėme ne tik tiekimo grandinių trūkumus, būtinybę veiksmingų skiepų. Reikia pripažinti, kad mums pavyko solidariai spręsti problemą – skiepijimas prasidėjo vienu metu kiekvienoje iš 27 valstybių, nepriklausomai nuo jų dydžio ir nuotolio, gyventojų skaičiaus ir BVP. Tai yra teigiamos patirtys, o pernai, liepos mėnesį, kai priėmėme reglamentą šiuo klausimu, 93 punktų reglamente yra atveriamos problemos plačiau, ne tik vieno koronaviruso aspektu. Dar kartą pabrėžiama, kad turi būti bendri tyrimai – jų kažkiek atsiranda, turi būti bendros tiekimo grandinės – jos turi būti užtikrinamos, būtinybė keistis registrais, duomenų bazių svarba ir ne tik užkrečiamųjų, o ir daugelio kitų ligų srityje“, – vardino europarlamentaras.

Visuomenės sveikatos specialistai nurodo, kad didžiausia koronaviruso pandemijos palikta problema – abejonės skiepais. S. Čaplinsko manymu, tokia problema susiformavo dėl to, kad apie vakcinaciją kalbėjo politikai. „Ne visai apgalvotai, švelniai tariant, vyko skiepų komunikacija pačioje pandemijos pradžioje. Skandinavijos ir kitose šalyse, kur pagrindiniai komunikatoriai su visuomene buvo specialistai, o ne politikai, kur bendras pasitikėjimas savo šalies institucijomis buvo aukštesnis – buvo geresni rezultatai. Žmonės geriau įsiklausė, keitė savo elgseną, pagal tai kaip rekomendavo tos srities specialistai ir autoritetai. O ten, kur buvo nueita gąsdinimo keliu... Puikiai žinome, kad gąsdinimas ir policinės priemonės nėra tvarios, ypač ilgalaikėje perspektyvoje“, – teigė ekspertas.

Jis taip pat nurodė, kad turime ir turėsime problemų dėl socialinių tinklų burbulų, o tai gali kelti didžiulius iššūkius sveikatos apsaugai. „Matome situaciją pasauliniu mastu, kad ten, kur mažiau pasitikima specialistais, ten žmonės greičiau keliauja į savo socialinius burbulus, kuriuose mes visi puikiai žinome, kad jei nori gauti vienokią informaciją, tai būtinai tokią ją ir gausi. Dar ir itin patraukliai, ir įtaigiai. Dabar jau prisideda ir dirbtinio intelekto galimybės. Čia matyčiau gan didelį iššūkį ateityje, kaip susidoroti su tuo, ypač demokratinėse valstybėse, kur žiniasklaida yra atvira, kur kiekvienas turi teisę reikšti savo nuomonę, o dar ir socialiniai tinklai, kurie niekaip nėra cenzūruojami... Iššūkis bus didelis, ką jau parodė ir pandemija“, – apie ateities sveikatos krizių valdymo iššūkius spėjo S. Čaplinskas.

Laidos pašnekovui labiausiai gaila, kad koronaviruso pandemijos komunikacijoje nebuvo pasimokyta iš AIDS pandemijos. Jo nuomone, reikėjo fokusuotis į pažeidžiamiausias grupes, o ne visą visuomenę. „Psichologiškai labiausiai nukentėjo tie, kuriems kovidas buvo mažiausiai rizikingas, tai yra vaikai, jauni žmonės. Ypač gaila vaikų, kurie tiek ilgai buvo uždaryti ir nebendravo vienas su kitu. Šitos pasekmės yra didelės ir ilgalaikės. Ekonominiai nuostoliai yra viena, jie greičiau atsistatys, jų pasekmės nebus tokios skaudžios ilgojoje perspektyvoje, o psichologinės netektys jaunajai kartai, mes matome jau dabar, kad jos bus ilgalaikės“, – kalbėjo S. Čaplinskas.

Pandemijos pradžioje, dalis visuomenės buvo nustebusi, kiek mažai dėmesio pasaulis skiria sveikatos apsaugai, kiek mažai lėšų atitenka medicinos mokslų tyrimams, vakcinų kūrimui, koks sudėtingas yra vakcinacijų kūrimo procesas. Paklaustas, ar po koronaviruso pandemijos, Europos Parlamente dar liko didesnis dėmesys sveikatos apsaugai, L. Mažylis tikino, kad ir pradžioje pandemijos, ir dabar, sveikatos apsaugos organizavimo problemos yra paryškintos. Europarlamentaras prisiminė, kad pandemijos pradžioje iškart paaiškėjo priklausomybė nuo išorinių tiekimo grandinių, tai pradėta spręsti, taip pat „prisireikė vakcinų – pasisekė, jos buvo sukurtos per rekordiškai trumpą laiką, žinoma, įprastai tai užtrunka ilgai. Išaiškėjo ir solidarumo būtinybė, ir kad valstybės paskirai ne ką tenuveiks. Europiniu mastu – solidarumas atsirado iškart, tiek Europos Parlamente, tiek visose kitose Europos institucijose. Kaip ir buvo minėta, pandemija sukėlė socialines, ekonomines pasekmes, psichologines negatyvias reakcijas, bet yra ir kuo pasigirti ir pasididžiuoti“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ar Europos Sąjunga tai gali?“ kalbėjo L. Mažylis, patikindamas, kad patirtis yra ir galimų naujų sveikatos krizių atveju šiek tiek geriau žinotume, kaip elgtis.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/