Europos Sąjungos narėms vis tenka ieškoti kompromisų dėl Vengrijos pageidavimų – kaskart, kai reikia priimti naują sankcijų paketą Rusijai arba pratęsti esamas sankcijas, sprendžiamas klausimas, ką daryti, kad Budapeštas nebalsuotų prieš.
Baiminamasi, kad liepos mėnesį ši dainelė kartosis ir gali pasibaigti Viktoro Orbano „veto“ jau be kompromisų. Todėl užbėgdama įvykiams už akių, jei sankcijų pratęsimas būtų užblokuotas, Lietuva siekia turėti galimybę Rusijai ir Baltarusijai taikyti nacionalines ekonomines sankcijas. Tai būtų pasitelkiama kaip „kraštutinė priemonė“, skelbia su siūlomomis pataisomis susipažinusi naujienų agentūra BNS. Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad priimti nacionalines sankcijas būtų prasminga, jeigu toks sprendimas būtų priimtas regioniniu mastu. „Latviai, lenkai, estai, suomiai taip pat turėtų priimti tokius sprendimus“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
Panašiai kalba ir Seimo pirmininkas. Saulius Skvernelis antradienį žurnalistams Parlamente sakė: „Regioninės [sankcijos] – Baltijos, Šiaurės šalių, Lenkija – taip, bet aš tikiuosi, kad sugebės ES surasti sprendimus, kaip jau ne kartą buvo, ir sankcijos privalo būti pratęstos, matote, kokius karo nusikaltimus Rusija toliau vykdo, būtų visiškai nesuprantama, būtų dar vienas pralaimėjimas (...) ir didžiulė pergalė šito kruvino režimo“.
Kad ES ras būdų pratęsti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, tikisi ir politologas Bernaras Ivanovas. Tačiau Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ kalbėjo apie būtinybę rasti efektyvesnius sprendimus, jog Bendrija nebebūtų nuolat šokdinama tokių narių kaip Vengrija ar Slovakija. Paskutinį kartą sankcijų paketą teko švelninti būtent dėl Vengrijos užgaidų išbraukti kelis asmenis iš sankcionuojamųjų sąrašo. B. Ivanovas sako, kad sistemiškai problemą spręstų perdėliotas sprendimų priėmimo mechanizmas ES – jo vertinimu, reikia ryžtis pereiti prie sprendimų priėmimo ne konsensusu, o balsų dauguma.
„Čia parazitai tokie, kuriuos suvaldyti, be jokios abejonės, vien kuluarinių priemonių neužtenka. Reikalingos formalios priemonės – tai yra, procedūras keičiant taip, kad vis tik priiminėtų sprendimą [ES] dauguma valstybių. Deja mums, suvereniteto požiūriu, tai kaip ir minusas, bet, kaip sakiau – egzistenciniu požiūriu, vis tik šansas likti gyviems – aš taip galvočiau. Tos sankcijos – ok, reikia priiminėti, viską daryti ir veikti visais įmanomais frontais. Bet formalus kelias yra neišvengiamas, jeigu norime išlikti“, – pabrėžė politologas.
Galiausiai jo mintis rutuliojasi dar toliau – B. Ivanovas kelia klausimą, ar nereikėtų įtvirtinti nepaklusnios ES narės pašalinimo iš Bendrijos mechanizmo.
„Todėl tam, kad neliktų visokių parazitų galimybių kišti pagalius į ratus, gadinti mums bendrai nacionalinio saugumo strategijas – reikia imtis ir formalių sprendimų – iki pat, pavyzdžiui, Vengrijos pašalinimo iš Europos Sąjungos. Tiesiog, kas pasakė, kad negalima Vengriją ar kažką panašaus kaip ji, jeigu jau prieita prie tam tikrų rimtų problemų, tiesiog šalinti iš Europos Sąjungos mechaniškai? Reikia numatyti procedūras, reikia numatyti būdus, kad to nebūtų ir kad tas, galiausiai, šabašas, baigtųsi vieną kartą, kurį kelia Vengrija“, – Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ sakė B. Ivanovas.
EPA-ELTA nuotr.
Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.
https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/
Komentarai
Bendravimo taisyklės