Žalias sprendimas. Tie, kas teršia – tie ir moka?
Principas „teršėjas moka" yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos (ES) aplinkosaugos politikos principų. Principo taikymas reiškia, kad teršėjai padengia savo taršos išlaidas, įskaitant išlaidas skirtas taršos prevencijos, kontrolės ir poveikio aplinkai ištaisymo priemonėms, taip pat išlaidas, kurias dėl to patiria visuomenė. Taikant šį principą, teršėjai skatinami vengti savo veikla sukelti žalą aplinkai arba prisiimti už tai atsakomybę.
Europos Komisijos puslapyje skelbiamais duomenimis, gyvulininkystės sektorius 2017 m. žemės ūkio sektorius pagamino 10 proc. viso ES regiono šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio (ir atsiduria trečioje vietoje po pramonės (38 %) ir transporto (21 %).
Lietuvoje, 2021 m. nacionalinės inventorizacijos ataskaitos duomenimis, skaičiuojama, kad 2019 metais Lietuvoje žemės ūkio sektoriuje, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas sudarė beveik 20,8 proc. viso jų kiekio. O pati gyvulininkystė sudarė 9,3 proc.
Taigi, ar neekologiškiems Lietuvos gyvulininkystės ūkiams galėtų būti taikomi papildomi mokesčiai už padarytą žalą gamtai? Kokios kitos taršos prevencinės priemonės galėtų būti taikomos? Kaip nuo to keistųsi Lietuvos žemės ūkis? Apie tai diskutuoja Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Marijus Kaktys ir LR aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vadovas Vitalijus Auglys.
Laida „Gyvenu Europoje“ yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.
https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės