Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Ar naujai ES valdžiai pavyks sumažinti biurokratiją?

2024-11-15, Penktadienis 11:05
Lukas Oželis

Europos Sąjunga neretai pašiepiama sakant, kad vienintelis dalykas, kurį ji sugeba, yra reguliavimas. Verslo atstovai nuolat skundžiasi, kad biurokratija Bendriją daro neefektyvia, o reglamentai mažina europinių įmonių konkurencingumą ir stabdo viso žemyno ekonominį potencialą. Plačiai aptartame Mario Draghi raporte pabrėžiama, kad ES per pastaruosius penkerius metus priėmė keturis kartus daugiau teisės aktų nei JAV. Atrodo, jog naujoji ES valdžia įsiklausė į šiuos nuogąstavimus. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pažadėjo ketvirtadaliu sumažinti biurokratiją ES įmonėms. Būtinybę mažinti biurokratiją ji akcentavo ir laiškuose, skirtuose būsimiems Komisijos nariams. Tad, ar pavyks naujajai Europos valdžiai išpainioti biurokratines pinkles?

Apie tai Žinių radijo laidoje „Europos gidas" diskutavo Europos užsienio reikalų tarybos asocijuotas tyrėjas Justinas Mickus ir „Consumer choice center" Skaitmeninės ir inovacijų politikos vadovė Eglė Markevičiūtė.

J. Mickus akcentavo, kad biurokratijos mažinimo procesas prasidėjo praeitos kadencijos pabaigoje, kai U. von der Leyen įpareigojo vykdomuosius viceprezidentus penktadaliu sumažinti biurokratiją savo kuruojamose srityse. Nors šį Komisijos pirmininkės reikalavimą viceprezidentai tada įgyvendino netolygiai, politinis procesas jau buvo užkurtas.

ES ekspertas prognozavo, kad kitais metais biurokratijos mažinimas bus susijęs ne su reglamentų peržiūra, tačiau su biudžeto programų paprastinimu, kadangi jose aplikacijų ir atsiskaitymo procesai – pernelyg sudėtingi. Tokį prioritetą lemia artėjančios diskusijos dėl naujo septynerių metų biudžeto, kuris prasidės 2028 m.

Politikos analitiko manymu, politinius įsipareigojimus mažinti biurokratiją lėmė funkcinės ir politinės aplinkybės. Pašnekovas akcentavo, kad visas ES reguliacijos ir atsiskaitymų kompleksas išties yra didžiulis ir sudėtingas. Tai tampa didžiule našta tiek mažiau pajėgioms valstybių administracijoms, tiek mažiems ar vidutiniams verslams, kurie neturi tiek pajėgumų, kiek jų turi didžiulės korporacijos. Be to, nemaža dalis Žaliojo kurso reguliavimų praėjusią kadenciją dėl didelės skubos buvo priimti be poveikio vertinimų ar išsamių konsultacijų.

Politikos analitikas akcentavo, kad dereguliavimo įsipareigojimą pirmiausia prisiėmė Europos liaudies partija. Vis dėlto, J. Mickus kaip daug svarbesnį Europos ekonomikos klausimą mato investicijų trūkumą, tačiau jis yra daug sudėtingiau išsprendžiamas, todėl politikai, pasirinko tai, ką lengviau įgyvendinti.

E. Markevičiūtė antrino, kad per pastaruosius metus priimtas reglamentų kiekis užkrovė didžiulę naštą tiek privačiam, tiek viešajam sektoriui. Pasak jos, viešajam sektoriui netgi sunkiau, nes institucijos negali pritraukti geriausių specialistų, o tarp skirtingų institucijų neretai vyksta kova, kas turėtų prisiimti atsakomybes už tam tikrus ES reguliavimus.

Pašnekovė džiaugėsi, kad pagaliau rimtai mąstoma apie biurokratijos mažinimą ES, tačiau ji pabrėžė, kad kol kas tai apsiribos tik aiškesnės teisėkūros kūrimo ir administracinės naštos mažinimu. E. Markevičiūtės manymu, būtina kalbėti ir apie dereguliavimą – ES turėtų peržiūrėti visus jau priimtus teisės aktus. Ji įspėjo, kad jaunos ir kylančios inovacijų įmonės – startuoliai – nebesugeba tvarkytis su ES kuriama reguliacija, nes tam neturi resursų, o tai paskatina verslus persikelti į Ameriką arba Aziją.

J. Mickus akcentavo, kad šiuo metu politikoje matome geoekonomikos iškilimą. Kitaip tariant, ekonomika pradedama sieti su saugumu, geopolitiniais tikslais. Pasak politikos analitiko, reguliavimo mastas priklausys nuo to, kaip tai atitinka Europos strateginius tikslus geoekonomine prasme. Pavyzdžiui, jeigu reguliavimas trukdys kritinių žaliavų išgavimui, galima tikėtis, kad aplinkosauginiai reikalavimai bus sumažinti. Tuo tarpu kitose srityse reguliavimas gali tik didėti.

Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.

 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: https://www.patreon.com/ziniuradijas

Naujausi epizodai