Ar sugrius ES prekybos susitarimas su Lotynų Amerikos šalimis?
Europos Sąjungos derybos su Lotynų Amerikos šalimis dėl laisvosios prekybos susitarimo trunka jau daugiau nei 20 metų. 2019 m. derybose įvyko proveržis – pasiektas susitarimas, tačiau jis iki šiol neratifikuotas. Vis dėlto pastaruoju metu atsirado naujas impulsas derybas pagaliau užbaigti. Tokios šalys, kaip Vokietija ir Ispanija, nori kuo greičiau finalizuoti susitarimą, o ir Europos Komisijos vadovė taip pat išreiškė norą pagaliau baigti derybas.
Šis susitarimas sukurtų vieną didžiausių laisvosios prekybos zonų pasaulyje. Ji apimtų daugiau 700 milijonų žmonių ir beveik 25 proc. pasaulio BVP. Susitarimu būtų sumažinti tarifai ir panaikintos biurokratinės kliūtys tarpusavio prekybai, o tai palengvintų eksportą abiejų pusių verslams. Europoje visų pirma išloštų automobilių, chemikalų ir įvairių įrenginių gamintojai. Tuo tarpu Lotynų Amerikos šalyse daugiausia naudos turėtų žemės ūkio verslas. Nauda Lotynų Amerikos ūkininkams, be abejo, reiškia žalą Europos žemdirbiams. Būtent dėl to dalis šalių, visų pirma Prancūzija ir Lenkija, nusiteikusios priešiškai. Tad, ar pavyks Europai pasiekti susitarimą su Lotynų Amerika?
Apie tai Žinių radijo laidoje „Europos gidas“ diskutavo tinklaraštininkas Giedrius Alasevičius bei Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.
G. Alasavičius teigė, kad viena iš priežasčių, kodėl taip ilgai nepavyksta ratifikuoti sutarties, yra nesutarimas tarp dviejų pagrindinių ES valstybių, t. y. Vokietijos ir Prancūzijos. Nors ES integracijos politikoje šios šalys dažniausiai randa susitarimą ir stumia valstybių bloką į priekį, laisvosios prekybos susitarimai visada susidurdavo su kliūtimis. Pasak pašnekovo, taip yra dėl to, kad Prancūzija yra į protekcionizmą linkusi valstybė, o Vokietija palaiko atvirą, laisvą prekybą.
Protekcionizmas šiuo atveju susijęs su Europos žemės ūkio sektoriumi. R. Juknevičius akcentavo, kad ES reikalavimai žemės ūkio gamybai yra labai aukšti, o tai lemia išaugusius gamybos kaštus. Ūkininkų atstovas pabrėžė, kad reguliavimai Lotynų Amerikos šalyse yra daug mažesni, todėl Europos ūkininkai negalėtų konkuruoti su produkcija iš Argentinos ar Brazilijos. Pasak R. Juknevičiaus, Europos ūkininkai tikisi, jog sutartimi Lotynų Amerikos žemdirbiai bus įpareigoti laikytis didesnių reikalavimų nei dabar.
Pasak R. Juknevičiaus, pagrindiniai konfliktai Europoje yra susiję ne tiek su valstybėmis, kiek su atskirais verslo sektoriais. Pašnekovas atkreipė dėmesį į prastą Vokietijos automobilių gamintojo „Volkswagen“, kuris yra vienas iš pagrindinių šalies ekonomikos variklių, situaciją. Jo įsitikinimu, būtent automobilių pramonės atstovų spaudimas lemia Vokietijos poziciją, nes šiam sektoriui labai reikia naujų eksporto rinkų. Tuo tarpu Prancūzijoje, R. Juknevičiaus teigimu, yra labai plačiai išvystytas žemės ūkio sektorius, kuris sudaro nemažą dalį šalies BVP.
G. Alasevičius pripažino, kad ratifikavus susitarimą, daliai Europos ūkininkų būtų sunku konkuruoti. Vis dėlto, jo teigimu, bendrai šis susitarimas Europai yra labai reikalingas. Pašnekovas akcentavo, jog baiminantis galimo tarifų karo su JAV, Europai kaip gryno oro reikia naujų ir atvirų eksporto rinkų. Pasak G. Alasevičiaus, Vokietijos ekonomiką tai galėtų sugrąžinti į augimo kelią. Jis atkreipė dėmesį, jog Lotynų Amerikos šalyse yra svarbių žaliavų, pavyzdžiui, ličio, kuris būtinas baterijų gamybai. Šiuo metu ES didžiąją dalį ličio importuoja iš Kinijos.
Tinklaraštininkas taip pat akcentavo, kad Europai šis susitarimas suteiktų geopolitinio svorio, kurį ES vis sparčiau praranda: „faktas tas, kad ES savo globalią įtaką praranda milžinišku greičiu. Mes tiesiog daromės neįdomūs.“
Jo teigimu, jei ES nepavyks susitarti su Lotynų Amerikos šalimis, šiame regione dominuos Kinija, o ES neteks bet kokios įtakos. „Kinija de facto jau yra ten, tik klausimas ar mes ten išvis būsim. Čia nekalbame apie tai, kad mes varžomės su Kinija. Šiandien Kinija pirmauja labai stipriai. Jie savo turima įtaka yra priekyje ir kąsnelis po kąsnelio viską suvalgys. Taigi, arba mes ten einam, arba neinam ir po truputį mūsų ten iš viso nebus“, – įspėjo G. Alasevičius.
Tinklaraštininko įsitikinimu, Europai geriau ratifikuoti susitarimą, kuris turės ydų ir veikiausiai apsunkins dalies ūkininkų gyvenimą, nei neturėti jokio susitarimo.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės