Ar ES biudžeto didinimas – neišvengiamas?
Per ateinantį dešimtmetį ES laukia daug iššūkių – reikės toliau įgyvendinti Žaliąjį kursą, sustiprinti ekonominį bloko konkurencingumą, atkurti gynybos pramonės pajėgumus. Visa tai, be abejo, kainuos. Europos Komisijos skaičiavimais, vien Žaliojo kurso politikai per šį dešimtmetį iš ES biudžeto reikės trilijono eurų. Tad nenuostabu, jog diskusijos apie ambicingus strateginius tikslus susijusios su klausimais apie ES biudžeto dydį.
Šiuo metu į Bendrijos biudžetą šalys narės skiria 1 proc. savo BVP. Tai per metus sudaro apie 1 trilijoną eurų. Analitinio centro „Bruegel“ teigimu, dabartinis biudžeto dydis yra nepakankamas, o norint įgyvendinti plataus užmojo ES prioritetus, biudžetą reikėtų netgi dvigubinti.
Panašios nuomonės laikosi ir europarlamentaras Petras Auštrevičius. Jo įsitikinimu, ES šiuo metu stovi kryžkelyje ir turi du pasirinkimus: likti prie dabartinio tarpvyriausybinio modelio arba gilinti šalių narių integraciją ir didinti bendradarbiavimą įvairiose srityse, kas pareikalautų ir daugiau lėšų ES biudžete. P. Auštrevičius antrąjį variantą laiko patrauklesniu, nes Bendrijos šalys veikdamos kartu gali pasiekti daug daugiau, nei veikdamos atskirai. To įrodymas, pasak europarlamentaro, yra ES pasiekimai valdant pandemiją.
Be to, politikas akcentavo, kad ES siekia plėsti savo kompetencijas ir daugiau atsakomybių turėti formuojant bendrą saugumo ir gynybos politiką, kurioje iki šiol ES vaidmuo buvo labai menkas.
Ryškių pokyčių artimiausiame septynerių metų biudžete, kuris prasidės 2028 m., politikas dar nesitiki, tačiau vėliau ES biudžetas, jo manymu, neišvengiamai didės. Tiesa, pasak europarlamentaro, biudžeto apimtis augti gali ne tik su didesniais įnašais iš valstybių narių, bet ir įvedant bendrus mokesčius ES lygmeniu.
P. Auštrevičiaus nuomone, realu tikėtis, kad šalių narių įnašas į biudžetą gali didėti iki 1,5 proc. BVP, tačiau tokiam politiniam sprendimui reikia, kad išsiplėstų šalių gaunamoji dalis – tai leistų pajusti naudą dėl padidėjusio ES biudžeto.
Tiesa, pinigų strateginiams tikslams galima rasti ir peržiūrint dabartines biudžeto išlaidas. Šioje diskusijoje visada figūruoja žemės ūkis, kuris, tam tikrais skaičiavimais, pareikalauja beveik pusė ES biudžeto. Europos Parlamento narys pripažįsta, jog ūkininkams skiriamos subsidijos tikrai didelės, tačiau jas sumažinus žemdirbiams būtų sunku konkuruoti. „Reikia pasakyti, kad žemės ūkis yra brangus ekonomikos sektorius. Bet žinant, kokia pasaulyje yra konkurencija, ES ūkininkai tikrai nesugebėtų išgyventi kitomis aplinkybėmis. Perkelti tą naštą valstybėms narėms būtų sudėtinga, nes nacionaliniuose biudžetuose nėra tokių lėšų. Aš atkreipsiu dėmesį, kad Didžioji Britanija susidūrė su didžiulėmis problemomis, kuomet reikėjo pateikti žemės ūkio rėmimo politika. Britų ūkininkai liko nepatenkinti", – kalbėjo europarlamentaras.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės