Kada Europai atsipirks Žaliasis kursas?
Didelės energetikos kainos stabdo Europos ekonomikos augimą, raporte apie Europos Sąjungos konkurencingumą teigia buvęs Italijos premjeras Mario Draghi. Daug energetikos išteklių reikalaujančios pramonės šakos nukentėjo labiausiai – nuo 2021 m. jų gamyba sumažėjo 10-15 proc. M. Draghi teigimu, konkurencingumą leistų atgauti perėjimas prie atsinaujinančios energetikos, nes tai sumažintų energijos kainas ir galima būtų pirmauti žaliųjų technologijų srityje. Vis dėlto, dalis verslo bendruomenės skundžiasi išaugusiu reguliavimu, o ekonominės naudos iš žaliosios transformacijos kol kas nejaučia.
Europarlamentaras Virginijus Sinkevičius akcentuoja, jog reikia laiko, kol investicijos į žaliąją transformaciją atsipirks. „Žaliojo kurso strategija šalių narių buvo labai smarkiai atidėliojama. Netgi Vokietija inicijavo tai, kad dujos, kaip pereinamasis kuras, būtų naudojamas iki 2045 m. Prasidėjus karui ta situacija iš esmės pasikeitė. Dabar turime situaciją, kai reikalinga labai greita transformacija kalbant apie energetiką ir tam reikia didelių investicijų. Investicijos yra kaštai, bet ir pati transformacija nėra tokia paprasta ir tai turi didelę įtaką ES konkurencingumui. Kol bus pasiektas platesnis mastas aišku, kad kaina bus didesnė ir dėl to sakyti, kad Žaliasis kursas dabar jau davė naudos būtų per anksti", – kalbėjo politikas.
Pasak europarlamentaro, greitesnį perėjimą prie žaliosios energetikos ir to teikiamą ekonominę naudą stabdo dalis Bendrijos narių, kurios nėra pilnai pasiryžusios eiti šiuo keliu. Tokios šalys, kaip Vengrija ar Austrija, pasak V. Sinkevičiaus, vis dar turi vilčių, kad po karo galės toliau pirkti pigias dujas iš Rusijos. Politiko teigimu, būtinas visų šalių nuoseklumas, tam kad ES pasiektų proveržį.
V. Sinkevičius sutinka su verslo bendruomenėje dominuojančia nuomone, kad reguliavimo praeitoje kadencijoje buvo per daug. Europarlamentaras akcentavo, kad ES per praėjusią kadenciją priėmė 13 tūkst. teisės aktų, kai JAV per tą patį laiką priėmė tik 3 tūkst.
Amerika, kuri pasižymi mažesniu reguliavimu, perėjimą prie žaliosios energetikos skatina milžiniškomis subsidijomis. Visgi, pasak V. Sinkevičiaus, toks modelis Europai neveiktų, nes išryškėtų dideli skirtumai tarp valstybių. Politiko teigimu, dalis šalių padidintas subsidijas sėkmingai išnaudotų, nes turi didžiulius biudžetus ir mažą skolą, tačiau yra ir kitų šalių, kurios pinigų subsidijoms neturi. Tokiu atveju pagrindinės valstybės, pavyzdžiui, Vokietija, Prancūzija ar Nyderlandai, galėtų dar labiau atitrūkti nuo likusios Europos. V. Sinkevičius akcentavo, kad būtent dėl šios priežasties „Kitos kartos ES" lėšos buvo paskirstytos tolygiai pagal valstybių narių dydį. Vis dėlto, europarlamentaras pabrėžė, kad ir šias lėšas daliai šalių sekasi sunkiai panaudoti, todėl nereikėtų manyti, kad padidintos subsidijos išspręstų problemas.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės