Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Ar pavyks Europai sumažinti priklausomybę nuo Kinijos žaliavų?

2023-09-21, Ketvirtadienis 07:07

Lukas Oželis

Siekiant įgyvendinti ambicingus Europos Sąjungos planus iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą, neužtenka vien tik atsisakyti vienų žaliavų. Kartu būtina jas pakeisti kitomis, kurios leistų vystytis žaliajai ekonomikai. Europos Komisija prognozuoja, jog žaliajai ekonomikai būtinų žaliavų paklausa per ateinančius dešimtmečius smarkiai išaugs. Pavyzdžiui, iki 2030 m. retųjų žemių metalų, skirtų vėjo turbinoms, paklausa padidės 4,5 karto. Tuo tarpu ličio, kuris yra pagrindinis elektrinių transporto priemonių ir prietaisų baterijų elementas, paklausa iki 2030 m. padidės 11 kartų, o iki 2050 m – 21 kartą. Nikelio poreikis iki tų pačių 2030 m. didės 10 kartų, o iki 2050 m. – 16 kartų.

Problema ta, jog Europa, kaip ir Rusijos dujų atveju, taip ir strateginių žaliavų klausimu, yra daugiausia priklausoma nuo vienos autoritarinės šalies – Kinijos. Prognozuojama, jog iki 2030 m. Kinija pagamins 70 procentų visų pasaulio baterijų, kurios būtinos elektromobiliams. Kinija taip pat yra pagrindinė vėjo turbinų tiekėja. Šeši iš dešimties didžiausių pasaulyje vėjo turbinų gamintojų yra kinų kompanijos. Kinija taip pat kontroliuoja keturis penktadalius retųjų žemės mineralų rinkos. Europos Komisijos pirmininkė U. von der Leyen atkreipė dėmesį į tai, jog Europos Sąjunga iš Kinijos gauna 98 proc. retųjų žemių magnetų, kurie yra ypač svarbūs pažangiausiajai elektronikai, 93 proc. magnio ir 97 proc. ličio.

Europarlamentaro Andriaus Kubiliaus teigimu, požiūris į Kiniją šios Europos Parlamento kadencijos metu reikšmingai pasikeitė. „2019 metais, kai išrinktas šis Europos Parlamentas, buvo labai daug naivaus požiūrio į Kiniją ir noro draugauti. Dabar atšalimas nuosekliai vyksta. Matomos prastos Kinijos ekonomikos vystymosi tendencijos, stiprėjantis autoritarizmas, geopolitinis agresyvumas“, – teigė europarlamentaras.

A. Kubilius pabrėžė augantį Kinijos dominavimą retųjų metalų rinkoje ir dėl to kylančius pavojus Europos Sąjungai. „Kinija ne tik pati turi nemažai retųjų metalų – ji taip pat per paskutinius keletą dešimtmečių labai aktyviai dirbo daugelyje pasaulio regionų, įskaitant Afriką. Čia retųjų metalų yra nemažai ir Kinija perėmė jų gavybos šachtų bei įmonių. Todėl Europa pasidaro labai priklausoma. Ta priklausomybė – ypač nuo tokių monopolijų ir geopolitiškai agresyvių šalių – Europai yra pavojinga“, – akcentavo A. Kubilius.

Reaguodami į Europos autonomijai grėsmę keliančią situaciją, Europos Parlamento nariai praėjusią savaitę pritarė iniciatyvai pakeisti svarbiausių ES žaliavų taisykles, siekdami sustiprinti šių žaliavų, pavyzdžiui, kobalto ar ličio, tiekimo saugumą ir tvarumą. Pagrindinės užduotys – diversifikuoti žaliavų rinką bei smarkiai sumažinti biurokratines procedūras.

Iniciatyvoje nurodomi tikslai, leisiantys sumažinti ES priklausomybę nuo kitų šalių, bei būdai, kaip šių tikslų bus siekiama. Vienas iš užsibrėžtų tikslų – užtikrinti, kad iki 2030-ųjų metų ES gavybos pajėgumai sudarytų ne mažiau kaip 10 procentų bendrijos metinio strateginių žaliavų suvartojimo (šiuo metu šis skaičius tesiekia 3 procentus). Iki šio laikotarpio ES taip pat turėtų apdirbti 40 procentų bei perdirbti 15 procentų strateginių žaliavų. Be to, siekiama, kad bendrija nebūtų priklausoma nuo bet kurios trečiosios šalies importo daugiau nei 65 procentais dėl kiekvienos strateginės žaliavos.

Dėl to, kokios žaliavos turėtų būti traktuojamos kaip kritinės, daug diskutuota, bet remtasi dviem kriterijais: žaliavų ekonomine svarba bei jų tiekimo rizikos lygiu. Tuo tarpu strateginės žaliavos yra turinčios didelę reikšmę konkrečiuose sektoriuose bei tos, kurioms gali būti taikomos prekybos kliūtys iš trečiųjų šalių. Norint pasiekti užsibrėžtus tikslus, iniciatyvoje numatyti strateginiai projektai, kuriems bus supaprastinta leidimų išdavimo tvarka bei palengvintas finansavimas. Leidimo išdavimo laikotarpis bus sumažintas perpus.

ES taisyklių pataisoms pritarė 515 EP narių, 34 buvo prieš, o 28 – susilaikė. EP dabar yra pasiruošęs pradėti derybas su ES Taryba dėl galutinio taisyklių projekto. Jas tikimasi užbaigti iki metų pabaigos.

Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: https://www.patreon.com/ziniuradijas

Sekti laidą