Artėjantys EP rinkimai – lemiamas momentas Europai
Europos Parlamento rinkimai vyks mažiau po už trijų mėnesių. Šia proga Europos Parlamento biuras Lietuvoje surengė spaudos konferenciją. Joje dalyvavo ne tik Lietuvos institucijų atstovai ar politologai, bet ir Europos Parlamento atstovo spaudai tarnybos vadovė Delphine Colard, kuri akcentavo artėjančių rinkimų svarbą Europai ir pasauliui. Pasak jos, Europa šiuo metu yra kryžkelėje ir būtent Europos piliečiai rinkimuose nuspręs, kokiu keliu toliau žengs Europa.
„Šie rinkimai birželio mėnesį vyks unikaliomis ir precedento neturinčiomis aplinkybėmis, kai daugybė dalykų pastatyti ant kortos, nes susiduriame su keliais konfliktais: Rusijos agresijos karu prieš Ukrainą, karu Gazoje. Žmonės taip pat labai susirūpinę dėl ekonominės padėties. 73 proc. Europos piliečių mano, kad jų pragyvenimo lygis mažėja. Taigi, dabar demokratijoms tenka nemenkas iššūkis.
Žinome, kad 2024 m. įvairiuose rinkimuose balsuos 70 pasaulio šalių. Tai – tam tikras išbandymas demokratijoms visame pasaulyje. Dveji pagrindiniai rinkimai, kuriuos reikia stebėti: JAV rinkimai lapkričio 4 d. ir EP rinkimai birželio 9 d. Šie du svarbūs rinkimai lems, kaip atrodys visuomenės ir kokia bus mūsų ateitis. Artėjantys EP rinkimai yra tarsi lemiamas momentas. Jie vyksta tuo metu, kai turime nustatyti, kokia kryptimi bus veikiama svarbiausiose teisėkūros srityse, taip pat – ar Europa judės pirmyn, ar atgal. Norime užtikrinti, kad piliečiai suprastų savo balso svarbą ir jo poveikį.
Svarbu pabrėžti, jog neseniai atliktos apklausos rodo, kad Europos piliečiai mato Europos sprendimų poveikį jų kasdieniam gyvenimui. Net 65 proc. Lietuvos piliečių teigia, kad Europa daro įtaką jų kasdieniam gyvenimui. Ir jis gali būti teigiamas arba neigiamas. Galbūt jie to nevertina, nes nori, kad tas poveikis būtų kitoks, bet vis dėlto jie tą poveikį jaučia. Dauguma, kuri susiformuos po EP rinkimų, nulems, kaip šis poveikis bus formuojamas“, – kalbėjo EP atstovo spaudai tarnybos vadovė.
D. Colard taip pat pabrėžė, jog ši EP kadencija buvo ypatingai intensyvi kalbant apie teisėkūrą. „Jei pamenate, 2019 m. pradėjome EP kadenciją ir vis dar diskutavome apie „Brexit“. Tada turėjome pandemiją. Tada turėjome svarbų atkūrimo planą. Paskui turėjome spręsti energetikos krizę, o dabar susidūrėme su brutalia Rusijos invazija Ukrainoje. Dar turime karą Gazoje. Taigi esame tokiu metu, kai Europa susidūrė su daugybe iššūkių ir turėjo iš naujo atrasti save ir rasti sprendimus.
Dabar esame įstatymų leidybos pabaigoje. Dar yra du svarbūs plenariniai posėdžiai, o EP jau priėmė beveik 900 tekstų. Žinoma, didelė dalis jų yra dėl paramos Ukrainai ir jos būsimo plėtros kelio. Tai taip pat buvo parama gynybos srityje ir parama šaudmenimis. Praėjusią savaitę Parlamentas priėmė sprendimus, kaip užtikrinti, kad Rusijai įvestos sankcijos būtų tikrai įgyvendinamos ir jų nebūtų galima apeiti. Taip pat svarstė pagrobtų ir išsiųstų ukrainiečių vaikų klausimą“, – kalbėjo D. Colard.
Ji pridūrė, jog EP per šią kadenciją ne tik sugebėjo remti Ukrainą, bet ir priėmė svarbius aktus, kurie reguliuoja naujas technologijas ir didžiąsias internetines platformas: „Skaitmeninių paslaugų įstatymas, Dirbtinio intelekto įstatymas, kuris yra pirmas toks pasaulyje. Nė vienas kitas pasaulio regionas nėra priėmęs įstatymų šioje srityje. Taip pat – bendrojo įkroviklio arba teisės taisyti prekes klausimai.
Išvardyti nuostabius ES privalumus nėra tikslas. Tikslas – parodyti, kad sprendimai, kurie priimami Parlamente, labai priklausys nuo to, ką piliečiai išrinks į šią instituciją. Iššūkiai nesibaigs ir po birželio 9-osios. Po rinkimų reikės pasirinkti, ar siekti ekologiškesnės ar konkurencingesnės darbotvarkės, ar užtikrinti, kad Europa galėtų savarankiškai dirbti gynybos srityje. Suformuota dauguma lems, kokiu keliu bus einama.“
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės