EP patvirtino migracijos politikos reformą
Europos Parlamentas pagaliau patvirtino naująjį Europos Sąjungos migracijos ir prieglobsčio paktą. Derybos dėl naujos migracijos politikos Bendrijoje prasidėjo dar prieš aštuonerius metus, kai smarkiai padidėjo nelegali migracija. Tikimasi, jog pasiektas kompromisas leis ES valstybėms geriau tvarkytis su migrantų antplūdžiu.
EP biuro Lietuvoje surengtoje spaudos konferencijoje Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, jog Lietuvai šis migracijos paktas tapo ypatingai svarbus po to, kai Baltarusija, naudodamasi migrantais, pradėjo hibridinę ataką prieš Lietuvą. Pagrindinis laimėjimas Lietuvai, ministrės teigimu, yra instrumentalizuotos migracijos sąvokos įtraukimas. Tiesa, pasak ministrės, svarbu ne tik sąvokos, bet ir konkretūs įrankiai, kurie leis geriau valdyti migracijos srautus: „mums buvo svarbu ne tik įtvirtinti instrumentalizuotos migracijos sąvoką, bet ir tai, kad atsirastų tam tikri įrankiai ir priemonės, kurios nurodytų, ką tokiu atveju valstybės galėtų daryti. Iki šiol mes tokių dalykų neturėjome.“
Vidaus reikalų ministrė išskyrė svarbiausias priemones, kurios leis kovoti su instrumentalizuota migracija. „Pirmas dalykas, kurį norėčiau išskirti, yra pasienio procedūros ir terminai. Terminai yra kitokie nei įprastai, jei vykdoma instumentalizuota migracija. Tokiu atveju numatytas ilgesnis pasienio procedūros procesas – 22 savaitės vietoje 12 savaičių. Tai reiškia, kad valstybei narei sudaromos galimybės atidžiai išnagrinėti ir tik tada priimti sprendimą dėl užsieniečio įleidimo arba neįleidimo į savo šalį. Taip pat labai svarbus pasiūlymas, kuris leistų uždaryti arba riboti pasienio kontrolės punktų darbą“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
Ministrė paaiškino, kokius įsipareigojimus Lietuvai numato solidarumo mechanizmas. „Lietuva nuosekliai laikėsi pozicijos, kad negali būti primetama valstybei prievarta, kad ji turi priimti atitinkamą skaičių žmonių ar finansiškai prisidėti ir kad valstybės turėtų teisę apsispręsti. Dabar yra numatyta, kad valstybės galės pasirinkti, ar išreikšti solidarumą finansine išraiška, ar priimti konkretų žmonių skaičių, ar pateikti savo ekspertus, jeigu pagalbos prašanti valstybė to norės. Kalbant apie Lietuvos situaciją, mums tenkantis migrantų skaičius būtų 158 asmenys arba finansine išraiška tai būtų 3,16 mln. eurų“, – kalbėjo ministrė.
Pasak A. Bilotaitės, sprendimą dėl to, ar Lietuva nori priimti migrantus, ar vis dėlto remti kitą ES šalį finansiškai, priims speciali komisija, kurią sudarys atstovai iš kelių ministerijų.
Ministrės teigimu, dar vienas svarbus aspektas yra pasikeitusi pozicija dėl fizinio barjero prie valstybės sienų. „Fizinis barjeras buvo visiškas tabu. Buvo negalima kalbėti, diskutuoti apie fizinį barjerą. Mes pasiekėme, kad įvyktų pokytis. Visi suprato, kad nėra įmanoma gintis ir kažkaip kontroliuoti instrumentalizuotos migracijos, neturint fizinės infrastruktūros. Tai dabar atsirado stacionarios ir mobilios infrastruktūros sąvokos Šengeno kodekse. Mes turėsime teisines galimybes tą fizinę infrastruktūrą įtvirtinti ir finansuoti, bet tam reikės politinės valios. Lietuvai yra nemažai iššūkių. Mums reikėtų infrastruktūrą stiprinti ir prie sienos su Rusijos federacija. Ir čia tikrai didžiuliai finansiniai resursai reikalingi. Žinant tai, kad Lietuva turi ES išorės sienas, labai svarbu yra tinkamas finansavimas tam, kad mes savo infrastruktūrą galėtume sustiprinti“, – teigė A. Bilotaitė.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės