Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

ES nori apsaugoti vartotojus nuo aukštų elektros kainų

2024-04-22, Pirmadienis 07:07
Lukas Oželis

Europos Parlamentas patvirtino Europos Sąjungos elektros rinkos reformą. Teigiama, jog naujosios taisyklės leis geriau apsaugoti vartotojus nuo kainų šoko. Lietuvos energetikos viceministrė Inga Žilienė Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą?“ paaiškino, kokiomis priemonėmis ES bandys stabilizuoti elektros kainas.

„ES didelį dėmesį skiria tam, kokias turėsime didmenines elektros kainas. Tai tiesiogiai atsiliepia ir mažmeninėms kainoms, t. y. vartotojų kainoms. Didelis dėmesys yra kreipiamas į prekybą elektros energijos biržose. Yra sakoma, kad turėtų būti skatinamos dienos eigos prekybos produktai, t. y. kad tiek paklausa, tiek pasiūla turėtų vykti kuo arčiau realaus laiko. Tai leistų suvaldyti kainų svyravimą. Taip pat yra numatyta, kad perdavimo sistemos operatoriai galėtų valdyti pikus, kai yra didžiausias vartojimas. Perdavimo sistemų operatoriai turėtų įdiegti priemones, kurios sumažintų vartojimą piko valandomis. Automatiškai tai lemia mažesnes kainas didmeninėje rinkoje. Dar yra trišalių sandorių įvedimas į rinką, nes didžioji dalis prekybos šiandien vyksta elektros energijos biržoje. Tačiau reglamentas ir direktyva sako, kad turėtų būti skatinami dvišaliai sandoriai tarp atsinaujinančių energijos išteklių gamintojų ir vartotojų arba tiekėjo. Tai turėtų leisti turėti stabilesnę energijos kainą galutiniam vartotojui“, – kalbėjo viceministrė.

Dar vienas reformoje numatytas stabilizuojantis veiksnys yra kainų skirtumo sandoriai, kurie naudingi tiek investuotojams, tiek vartotojams. „Kainų skirtumo mechanizmai turėtų būti taikomi atsinaujinančios energijos priemonėms arba investicijoms. Tokios investicijos galėtų būti vėjo energija, saulės energija, geoterminė, hidroenergija, rezervuarų ir branduolinės energijos projektai.

Kaip tai veikia? Valstybė nusprendžia finansuoti pagal šią priemonę ir nustato rinkos kainą, kuri galėtų padengti investicijų kaštus. Jeigu kaina prekyboje būna žemesnė, negu nustatyta rinkos kaina, tada valstybė sumoka investuotojui. Tačiau jeigu investuotojas elektros energiją praduoda brangiau negu jo sistemos ar investicijų kaštai, tokiu atveju pinigai yra grąžinami į tą biudžetą, iš kurio projektas yra finansuojamas. Tokiu atveju mes gauname dvigubą naudą. Investuotojas pasidengia savo kaštus, o vartotojai gauna iš atsinaujinančių energijos išteklių generacijos didžiulį kiekį, bet ir turi stabilią kainą“, – aiškino I. Žilienė

Kadangi kainų skirtumo sandoriai bus pasirašomi tik su naujais investuotojais, šios politikos poveikis pasijus tik po kelerių metų.

Be to, reforma apibrėžė ir elektros kainų krizės situaciją. Kaip teigė I. Žilienė, tokiu atveju ES veiktų panašiai kaip 2022 m., kai dėl Rusijos invazijos į Ukrainą smarkiai šoktelėjo elektros kainos visoje Europoje. „Yra nustatomi kriterijai, kada galime paskelbti krizę. Vienas iš kriterijų yra, kad didmeninės elektros energijos rinkose vidutinės kainos yra bent 2,5 karto aukštesnės už vidutinę ankstesnę kelerių metų kainą. Kitas kriterijus yra, kai apie 70 proc. išauga mažmeninės elektros energijos kainos ir prognozuojama, kad tokios kainos išsilaikys bent tris ateinančius mėnesius. Tokiu atveju vėl bus taikomas mechanizmas, kad valstybė galės nusavinti elektros gamintojų pajamas, gautas parduodant elektrą brangiau nei 180 eurų už MWh, ir šias pajamas paskirstyti kainų mažinimo priemonėms“, – teigė viceministrė.

Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.

 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai

teltonikos-vadovas-lietuvoje-mazai-aukstos-pridetines-vertes-imoniu-nes-nera-specialistu-89269-1718604786 Citata
2024 m. birželio 17 d.