Kaip ES ekonomiką paveiks naujos fiskalinės taisyklės?
Europos Sąjungos institucijos pasiekė preliminarų susitarimą dėl naujų fiskalinės politikos taisyklių. 2020 m. jos buvo suspenduotos, kad valstybių narių ekonomikos galėtų atsigauti po pandemijos ir Rusijos karo prieš Ukrainą sukeltų ekonominių pasekmių. Pagal naujas taisykles, valstybių skola neturės viršyti 60 proc. BVP, o valstybių biudžeto deficitas neturės viršyti 3 proc. BVP. Toms valstybėms, kurios viršija nurodytas ribas, Europos Komisija pateiks vadinamąją orientacinę trajektoriją, kurioje bus nurodytas kelias, kaip per ketverius metus sumažinti skolos lygį.
Kaip Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą?“ sakė „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus, naujos fiskalinės politikos taisyklės, nors ir yra laisvesnės nei anksčiau, vis dar per griežtos ir neatitinka esamos makroekonominės padėties Bendrijoje. „Bendrai vertinu tai kaip žingsnį teigiama linkme, bet nepakankamą. Taisyklių laikymasis ir buvo sustabdytas todėl, kad jų laikytis buvo nebeįmanoma. Makroekonominė realybė yra tokia, kad ekonomikai pagalbos iš valstybės reikia šiek tiek daugiau, ir skolos lygis yra toks, kad taisyklių laikymasis buvo praktiškai neįmanomas. Dabar jos buvo kiek peržiūrėtos tam, kad ne tiek stipriai kirstųsi su realybe ir jos yra šiek tiek švelnesnės, nes nesukelia tiek daug streso ir nereikalauja tokių didelių pasikeitimų viešuosiuose finansuose, kaip būtų reikalavusios ankstesnės taisyklės. Bet, mano vertinimu, jos vis dar yra per griežtos ir neigiamai veiks Europos ekonomikos augimą artimiausiu metu“, – prognozavo ekonomistas.
V. Šimkus akcentavo, jog norint atgaivinti Europos ekonomiką, būtinos didesnės valstybės išlaidos ir investicijos, tačiau būtent to naujosios taisyklės neleidžia padaryti: „esmė yra ta, kad taisyklės nepalieka erdvės reikalingoms investicijoms. Turime žaliąją transformaciją, reikalingas investicijas į energetiką ir turime didžiulį poreikį atkurti gynybinius pajėgumus Europoje. Erdvės tam fiskalinėse taisyklėse nėra. Jos buvo sugalvotos devintajame dešimtmetyje, kai ekonomika augo labai sparčiai, o privatus sektorius labai daug skolinosi ir paklausos buvo daug, bet dabar mes turėjom dešimtmetį, kai privatus sektorius Europoje neaugo. Taigi ekonomikai reikia daugiau pagalbos iš viešojo sektoriaus ir ypatingai tose srityse, kur privatus sektorius nedalyvauja taip aktyviai, pavyzdžiui, energetikoje ir gynyboje. Naujos taisyklės neleidžia valstybėms įsijungti tiek, kiek reikėtų.“
Kadangi naujos fiskalinės taisyklės nesuteikia laisvės valstybėms narėms skolintis ir taip didinti išlaidas gynybai, ekonomistas siūlo skolintis ES lygmeniu. „Gynybos obligacijų leidimas europiniu lygiu būtų vienas iš geresnių sprendimų. Tai neužkrautų papildomos skolos naštos atskiroms šalims, kurioms tai gali būti per sunku. Kitas sprendimo būdas yra grįžti prie senųjų fiskalinių taisyklių. Prie auksinės taisyklės, t. y., kad investicijos, kurios didina ekonomikos produktyvumą, į tą pačią energetiką ar gynybą, nesiskaičiuotų kaip išlaidos. Tai atvertų duris valstybėms neribotai investuoti į produktyvius dalykus, bet tai apribotų išlaidas socialinėms išlaidoms“, – teigė V. Šimkus.
ES sutartas fiskalines taisykles dažnai lydi įgyvendinimo problema. Kitaip tariant, ar EK privers laikytis fiskalinės drausmės tas valstybes, kurios smarkiai viršija nustatytas ribas. Vis tik „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas pabrėžė, jog Europos ekonomikai būtų geriau, jei Komisija nebandytų labai griežtai drausminti kai kurių valstybių: „matėme, kad kai paskutinį kartą EK bandė taisykles griežtai įgyvendinti, Europa paniro į antrą recesijos bangą. Kadangi dabar taisyklėse yra numatyti individualizuoti šalių skolos ir deficito mažinimo planai, tai leidžia tikėtis, kad taisyklių įgyvendinimas bus daug švelnesnis ir protingesnis, negu buvo praeityje, ir neprivers veržtis diržų, kas galėtų išprovokuoti recesiją.“
Ekonomisto nuomone, dabartinė ekonominė ir geopolitinė situacija reikalauja didesnių valstybės išlaidų, todėl prognozuoja, jog valstybės narės fiskalinės drausmės laikysis tik nominaliai: „valstybės mažins išlaidas minimaliai tam, kad palaikyti fasadą. Realybė yra tokia, kad investicijų reikia daug, ypatingai – gynybai. Situacija Ukrainoje reikalauja daug lėšų. Taip pat – žalioji transformacija. Manau, kad pamokų yra išmokta iš valstybių skolų krizės. Manau, kad visi apsimes, jog laikosi fiskalinių taisyklių, bet realiai bandys maksimaliai palaikyti dideles valstybės išlaidas.“
Tuo tarpu Lietuvai naujos taisyklės neturės didelės įtakos, kadangi valstybės skolos lygis yra palyginti mažas.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės