Kaip keisis ES saugumo politika po D. Trumpo pergalės?
JAV ilgą buvo Europos saugumo garantas, kas lėmė ir mažesnes ES šalių investicijas į gynybą. Tačiau dabar situacija palaipsniui keičiasi. Amerika vis didesnį dėmesį skiria šalims ne už Atlanto, o už Ramiojo vandenyno. Donaldo Trumpo išrinkimas JAV prezidentu tik dar labiau sustiprins šias tendencijas.
Apie tai, kaip saugumo situacija Europoje keisis su D. Trumpo išrinkimu, Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą?“ kalbėjo Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala. Jis akcentavo, kad šiuo metu Europa nėra pasiruošusi tinkamai reaguoti į saugumo grėsmes be JAV pagalbos. Tą konstatavo ir pačios Europos valstybės. L. Kojala pabrėžė, kad prie dabartinės situacijos privedė dešimtmečius taikyta taupymo politika gynybos srityje. Politologas akcentavo, kad prieš dešimt metų vos keturios valstybės buvo pasiekusios 2 proc. BVP gynybai tikslą, o dabar tokių šalių jau yra didžioji dalis. Vis dėlto, pasak L. Kojalos, dabar didinamas gynybos finansavimas naudojamas padengti spragoms, kurios atsirado dėl ilgalaikio taupymo.
Politologas akcentavo, kad Amerikos persiorientavimas į Kiniją yra ilgalaikis ir strateginis sprendimas, tačiau Europos reakcija į šiuos pokyčius kol kas yra nepakankama. „Jungtinės Valstijos nori, kad Europa būtų labiau atsakinga už savo žemyno saugumą. JAV persiorientuoja ir prioritetą teikia Indijos ir Ramiojo vandenyno regionui. Net jeigu ir pamirštume D. Trumpą ir jeigu netraktuotume jo būsimų ketverių metų, kaip tokių, kurie dramatiškai pakeis saugumo architektūrą Europoje, turime matyti, kad architektūra bet kokiu atveju keičiasi ir laikai, kai Europos valstybės gali tiesiog kliautis kitų pagalbą, tikrai yra pasibaigę. Labai akivaizdžių požymių, kad Europoje būtų įvykęs sukrėtimas, nematyti", – vangią Europos reakciją akcentavo L. Kojala.
Politologas pastebėjo, kad yra ekspertų, manančių, jog dėmesys Kinijai paliks Europą JAV interesų periferijoje. Jie akcentuoja, kad JAV resursai yra riboti, ypač – kariniai, ir jeigu prioritetas yra Azija, vadinasi visiems kitiems dėmesio ir resursų lieka daug mažiau. L. Kojala akcentavo, kad potencialios grėsmės Ramiajame vandenyne iš JAV reikalauja daugiau resursų, nei Europoje, nes Azijoje pagrindinis vaidmuo tenka laivynui.
Kita vertus, politologas pastebi, jog kita dalis ekspertų ar politikų pripažįsta, kad Kinija yra prioritetas, tačiau tai nesumažina Europos svarbos, nes JAV neišvengiamai reikės sąjungininkų jau vien tam, kad šiame žemyne neprasidėtų platesnio masto konfliktas, kuriame reikėtų dalyvauti ir Amerikai. Be to, L. Kojalos vertinimu, ES turėtų dažniau priminti Amerikai, kad tarpusavio santykiai nėra grįsti tik bendra saugumo politika. Politologas akcentavo, jog praėjusiais metais bendra prekybos apimtis tarp ES ir JAV siekė 1,6 trln. dolerių. Taigi, JAV reikia patikimo prekybos partnerio, o Europai reikia JAV, kaip rinkos ir saugumo garanto. Politologo manymu, teiginys, kad Kinijos prioretizavimas paliks Europą šešėlyje, perdėm suprimityvina diskusiją.
L. Kojala taip pat svarstė, jog yra galimybių, kad D. Trumpas norės sumažinti JAV karių skaičių Europoje, pavyzdžiui, Vokietijoje, kur yra didelė Amerikos karinių pajėgų bazė. Tokią intenciją D. Trumpas turėjo dar pirmosios kadencijos pabaigoje, tačiau to padaryti nespėjo.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės