Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Koks likimas laukia Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų?

2025-04-10, Ketvirtadienis 14:30

Jonė Sąlygaitė

Prancūzijos teismas paskelbė nuosprendį Marine Le Pen byloje dėl fiktyvių darbo vietų Europos Parlamente – skirta laisvės atėmimo bausmė bei penkerių metų draudimas eiti viešąsias pareigas. Tai reikštų, kad M. Le Pen netektų galimybės kandidatuoti į Prancūzijos prezidentus 2027 metais. Šalyje vyksta kraštutinių dešiniųjų protestai, o Jungtinių Valstijų administracija teismo sprendimą vertina kaip prieštaraujantį demokratijai. Prezidentas Emmanuelis Macronas pabrėžia teismų nepriklausomybę, o kiti radikalų opozicijos atstovai primena: „Jeigu vagiate, tai ir mokate.“

Intriga – ar apeliacinis teismas suspės iki rinkimų

Šiuo metu Prancūzija laukia apeliacinio teismo sprendimo. Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala teigia, kad yra vilčių, jog teismas suspės su savo išvada iki prezidento rinkimų.

„Panašu, kad tas teismas įvyks sparčiau negu prognozavo kai kurie Prancūzijos teisininkai ir tikimasi, kad apeliacinis teismas peržiūrės bylą kitų metų vasarą, tokiu būdu atveriant ar paliekant galimybę Marine Le Pen tikėtis, kad palankaus sprendimo atveju ji dar galėtų spėti įšokti į prezidento rinkimų 2027 metais kampanijos traukinį, nes tikrai buvo tų, kurie svarstė, kad viskas, apeliacinis teismas tikrai artimiausiu laiku neįvyks, o tai reiškia, kad ji nebespės dalyvauti rinkimuose. Dabar tokia galimybė, bent jau teoriniame lygmenyje, išlieka ir matyt to galutinio rezultato teks palūkėti dar maždaug vienerius metus“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ sakė jis.

Partija neatsiejama nuo Le Pen pavardės

M. Le Pen įpėdiniu vadinamas jaunas politikas Jordan Bardella, būtent jis dabar matomas kaip tas, kuris gali mesti iššūkį prezidento rinkimuose. „Marine Le Pen jį matė kaip žmogų, kuris galėtų užimti premjero postą, kai ji būtų prezidente, nepaisant jauno amžiaus, jam dar net nėra 30 metų, bet jis yra tas, kuris galėtų siekti prezidento pozicijos, nes juk Prancūzijoje nėra amžiaus cenzo, užtenka sulaukti pilnametystės ir jau galima siekti prezidento pozicijos, net ir žinant, kokia ji įtakinga ir svarbi šitoje ir branduolinį ginklą turinčioje valstybėje“, – kalbėjo politologas.

Tačiau, anot L. Kojalos, partija neatsiejama nuo M. Le Pen pavardės, o mobilizuoti kraštutinės dešinės taip, kaip tikėtasi, panašu, kad irgi nepavyksta. „Tai būtų dilema, tam tikra prasme, mes galbūt matėme to mobilizacinio efekto trūkumą savaitgalį, kuomet vyko protestai, remiantys Marine Le Pen, bet panašu, kad jų apimtys, kalbant apie dalyvavusių žmonių skaičių, na, nebuvo tokios, kokių tikėjosi pati partija, tad kol kas tas teiginys, kad šitas teismo sprendimas turės labai didelį pozityvų impulsą partijos populiarumui ir kitų kandidatų populiarumui, nebuvo patvirtintas“, – pabrėžė jis.

Aukos naratyvas: ar pavyks jį išnaudoti?

Aukos vaidmuo, kuriuo, kaip jau svarsto Prancūzijos spauda, bando naudotis M. Le Pen, L. Kojalos teigimu, gali nepasiteisinti. „Kol kas panašu, kad tai buvo labai didelis smūgis, supurtęs pačią partiją, pačią partijos organizaciją, kuri vėlgi buvo paremta Marine Le Pen lyderyste, ir pakeisti lyderį yra tikrai labai sudėtinga“, – sakė ekspertas. Jis pridūrė, kad bandymai pasinaudoti šiuo naratyvu kol kas neduoda vaisių: „Yra pirmųjų nuomonių apklausų, kurios rodo, kad didesnė dalis Prancūzijos gyventojų nemano, kad teismas padarė kokį nors labai jau netikėtą ar labiau politinį negu teisinį sprendimą.“

JAV smerkia Prancūzijos teismo sprendimą

Paklaustas, ką šioje istorijoje veikia Jungtinės Valstijos, L. Kojala paaiškino paraleles su Donaldo Trumpo kampanija: „Na, visiškai nestebina, nes žinome, kad Donaldas Trumpas irgi žengė į pastaruosius prezidento rinkimus sakydamas, kad jį bando sustabdyti teismai, kad jis yra tas politikas, kurio nori rinkėjai, bet kurio nenori prileisti prie valdžios visa sistema, pradedant teismais, žiniasklaida ir kitomis institucijomis. Tai šia prasme Marine Le Pen pasakojimas ir Marine Le Pen skundai tiesiogiai atliepė tai, ką kalbėjo Donaldas Trumpas.“

Visgi, L. Kojala atkreipia dėmesį, kad tiesioginės JAV paramos Marine Le Pen nesulauks. „Asmeninio įsitraukimo, kurį kartais matome iš prezidento kitose situacijose, kol kas Marine Le Pen atžvilgiu nebuvo. Juo labiau, kad tai nebūtinai būtų pozityvu pačiai Marine Le Pen, nes žinome, jog Prancūzijoje požiūris į Jungtines Valstijas visada, po Antrojo pasaulinio karo, buvo rezervuotas“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ teigė L. Kojala.

Partija turi dvejus metus pasiruošti lemiamai kovai dėl Prancūzijos prezidento posto.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/