Kino industrija gali lengviau atsikvėpti – geografinio blokavimo išimtys išlieka
Vaizdo formato transliavimo srautų platformose, tokiose kaip „Netflix“, tam tikri filmai ir serialai prieinami priklausomai nuo to, kokioje šalyje naudojamos šios platformos. Naudojant jas Lietuvoje, dalis turinio, kurį galima būtų pamatyti esant Prancūzijoje ar Vokietijoje, yra nepasiekiama. Tai lemia vadinamasis geografinis blokavimas. Jis reiškia, jog interneto turinio tiekėjai gali neleisti vartotojams iš tam tikrų regionų naudotis dalimi turinio. Pasak Europos Sąjungos, ši praktika yra diskriminacinė bei paneigia ES bendrosios rinkos principą, todėl dar 2018 m. šalių blokas priėmė reglamentą, kuriuo draudžiama vartotojus diskriminuoti pagal jų pilietybę ar gyvenamąją vietą. Tiesa, tą kartą buvo palikta išimtis paslaugoms, kurioms galioja autorių teisių apsauga, pavyzdžiui, elektroninėms knygoms, muzikai ar žaidimams, taip pat garso ir vaizdo paslaugoms.
Visgi praėjusią savaitę vykusioje plenarinėje sesijoje Europos Parlamentas (EP) planavo šią išimtį panaikinti, tačiau paskutinę akimirką europarlamentarė Sabine Verheyen pakeitė rezoliucijos tekstą ir išimtys garso bei vaizdo turiniui išliko, tad filmų industrija gali lengviau atsikvėpti. Politikės teigimu, išimčių panaikinimas ryškiai sumažintų šios srities pajamas bei kultūrinę įvairovę. Vis dėl to EP nariai priimtoje rezoliucijoje pabrėžia, kad svarbu modernizuoti audiovizualinį sektorių, kad jis atitiktų vartotojų lūkesčius dėl turinio prieinamumo, įperkamumo, lankstumo ir kokybės.
Kino režisierius Romas Zabarauskas džiugiai priėmė EP sprendimą palikti geografinio blokavimo išimtis. Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą?“ jis paaiškino, kodėl tai svarbu Europos kino industrijai.
„Europoje geografinis blokavimas yra esminis tiek kino finansavime, tiek platinime. Kodėl taip yra? Todėl, kad Europoje yra labai daug skirtingų šalių, kuriose kalbame skirtingomis kalbomis ir turime skirtingą kultūrą, ir kiekviena šalis puoselėja savo kino kultūrą. Europoje daugelis filmų vienaip ar kitaip sulaukia valstybės paramos ir jeigu tos šalies prodiuseris prisideda prie filmo, tai dažniausiai jis išlaiko filmo rodymo teises toje šalyje. Tokiu būdu valstybė, prisidedama prie filmo, užtikrina tokią galimybę. Čia – tik gamybos aspektas. Filmo platinimo aspektas taip pat yra. Jeigu filmas yra su žinomesniais aktoriais ir didesniu komerciniu potencialu, teisės parduodamos skirtingose Europos šalyse skirtingiems platintojams ir tai taip pat prisideda prie filmo kofinansavimo arba jau vėlesnės jo platinimo sėkmės. Problema ta, kad panaikinus geografinio blokavimo galimybę, Europoje tiesiog nebelieka galimybių tokiu būdu finansuoti šių filmų“, – geografinio blokavimo svarbą Europinio kino verslo modeliui akcentavo R. Zabarauskas.
Gali atrodyti, jog šis reglamentavimas pirmiausia paveiktų didžiąsias platformas. Visgi R. Zabarauskas pabrėžia, jog mažesnį biudžetą turintys filmai gali būti platinami tarptautinėje erdvėje tik internetu, o filmo rodymas kino salėje jau tampa tam tikra prabanga.
„Platinimas internete jau yra neatsiejama kiekvieno filmo kelionės dalis. Ir lietuviškas filmas pirma pasirodo kino teatruose, o po to – įvairiose platformose. Kad ir lietuviškose – nebūtinai „Netflix" platformoje. Ir ten žmonės visoje Lietuvoje gali žiūrėti filmą. Sunku net spekuliuoti, kas būtų, jeigu būtų buvęs priimtas šis reguliavimas. Galbūt daug filmų nepasirodytų internete. Reikia suprasti, kad ypač mažesnio biudžeto filmai kartais sugeba užsitikrinti tarptautinį platinimą tiktai internete dėl to, kad jis reikalauja mažiau kaštų, o platinimas kino teatruose yra netgi savotiška prabanga“, – teigė R. Zabarauskas.
Kino režisieriaus teigimu, geografinis blokavimas leidžia konkuruoti su Holivudo filmais bei išlaikyti Europos kino meninę vertę.
„Europos kino industrija didele dalimi yra paremta valstybės finansavimu. Reikia pasakyti atvirai, kad tai yra tam tikra alternatyva būtent Holivudo kinui ir anglakalbio kino dominavimui dėl to, kad Europos rinka yra segmentuota. Kadangi kalbame skirtingomis kalbomis, tai tiesiog tos kalbinės rinkos yra mažesnės ir yra sunku konkuruoti su amerikiečių kino mašina. Ir kartu Europos kino industriją vienija požiūris į meną, kaip į meno vertybę“, – aiškino R. Zabarauskas.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės