Nei dienos be riebalų!
Ką pagalvotumėte, jei gydytojas paklaustų, ar valgote lašinius? Tikriausiai pirma mintis būtų: „Mano cholesterolio lygis per aukštas ir ką čia dabar sumelavus!“. Na, juk jei ir valgote lašinius, tai tik kartais ir tikrai labai nedaug. O kokia mintis ateitų į galvą, jei tas pats gydytojas paragintų jus valgyti lašinius? Tikriausiai nustebtumėte, kaip nustebau ir aš. Pasirodo, lašiniai jau yra reabilituoti, nes, be visų kitų gerųjų savybių, dar ir padeda reguliuoti cholesterolio kiekį mūsų organizme. Taigi, panašu, kad ne visi riebalai yra tokie blogi.
Jau tarsi esame įpratę, kad valgyti riebesnį maistą yra nesveika. „Nes juk riebalai užklijuos tavo kraujagysles“, – pasakytų dažnas paklaustas. Todėl net ir parduotuvėse žiūrime, kokie produktų riebumo procentai nurodyti ar dairomės produktų su užrašu „mažo riebumo“. Dar radikalesni kovotojai su riebalais atsisako ir kiaušinio trynių, išmoksta gyventi be didkepsnio, kiaulienos ir sviesto.
Tiesos tame iš tiesų yra, bet svarbu nepamiršti, kad skiriamos kelios riebalų rūšys. Ir šįkart pakalbėkime apie vieną iš tų tariamai blogųjų, kuri gali prisidėti prie cholesterolio kiekio organizme didinimo.
Teigiama, kad visuotinė riebalų baimė prasidėjo daugiau nei prieš 40 metų, kai Amerikoje pasirodė tyrimas, susiejęs sočiųjų riebalų vartojimą ir širdies ligas. Septyniose šalyse buvo ištirta daugiau nei 12 tūkstančių vyrų. Deja, tyrimas neišvengė trūkumų. Jo metu nebuvo įtraukti tokie veiksniai kaip rūkymas, cukraus suvartojimas, judėjimo stygius. Kitaip tariant, veiksniai, kurie neprisideda prie ilgesnio ir sveikesnio gyvenimo. Be to, į tirtų žmonių kiekį nebuvo įtrauktos ir tautos, kurių dietoje visada buvo daug sočiųjų riebalų, tačiau širdies ligų kiekis jose nėra išskirtinai didelis. Tarp tokių tautų – Kenijos masajai, Polinezijos gyventojai ir Aktyje gyvenančios inuitų gentys.
Ir taip riebalai buvo nuteisti, o jų vartojimo mažinimas Amerikoje tapo valstybiniu reikalu. Vietoje riebalų imta rekomenduoti valgyti daugiau ryžių ir makaronų. Tačiau paradoksalu: nors iš riebalų gaunamų kalorijų skaičius per 30 metų sumažėjo, nutukusių žmonių kiekis išaugo dvigubai, o nuo širdies ligų iki šiol miršta daugiausia amerikiečių.
2010 metais buvo įvertintos net 21 tyrimų išvados. Šie tyrimai rėmėsi 350 tūkstančių dalyvavusių objektų (tirtų žmonių) rezultatais. Jie parodė, kad sotieji riebalai negali būti siejami su padidėjusia širdies ligų rizika. Vėliau dar ne vienu tyrimu buvo prieita ta pati išvada. Tiesa, negalima teigti, kad šie rezultatai yra visiškai tikslūs. Vienas iš trūkumų – per trumpas laikotarpis. Pavyzdžiui, jau minėtas 21 tyrimas apėmė tik 14 metų. Tokia trukmė gali būti nepakankama, norint iki galo ištirti sočiųjų riebalų poveikį mūsų sveikatai. Tad galime spėti, kad dar sulauksime ne vieno tyrimo.
Kas yra tie sotieji riebalai? Pagrinde – gyvulinės kilmės riebalai, kurių yra raudonoje mėsoje, jūros gėrybėse, riebiuose pieno produktuose, kokoso aliejuje. Jie yra svarbūs mūsų imunitetui ir hormoninei sistemai. Tačiau labai svarbu, kas yra tas sočiųjų riebalų šaltinis. Tarkime, raudonoje mėsoje esančių sočiųjų riebalų negalima lyginti su riebalais dešrainyje ar picoje! Neturėkime iliuzijų, kad perdirbta mėsa prilygs natūraliems produktams.
Galiausiai metas grįžti prie to, nuo ko pradėjome, t.y. prie lašinių. Taip, lašiniuose yra daug riebalų ir kalorijų, tačiau man juos rekomendavęs gydytojas žinojo, kiek naudos lašiniuose esančios nesočiosios riebalų rūgštys teikia mūsų organizmui: jų reikia mūsų endokrininei sistemai, imunitetui, teigiama, kad jos netgi padeda įveikti streso pasekmes ir gelbėja nuo depresijos. Žinoma, saikas valgant lašinius būtinas, bet jis būtinas ir valgant apskritai.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės