EP siekia atlaisvinti naujų genomikos metodų reguliavimą
Europos Parlamentas patvirtino derybų su ES valstybėmis poziciją dėl naujų genomikos metodų (NGM), keičiančių organizmo genetinę medžiagą, naudojimo sąlygų. Šiomis taisyklėmis siekiama užtikrinti didesnį aprūpinimo maistu tvarumą, kad naujai kuriamos augalų veislės būtų atsparios klimato kaitai ir kenkėjams, duotų didesnį derlių ir joms reikėtų mažiau trąšų ir pesticidų.
Žinių radijo laidoje „ką žinome apie Europos Parlamentą?“ europarlamentaras Juozas Olekas, prieš pradėdamas aiškinti pačių technologijų esmę ir svarbą, priminė, jog prie jų kūrimo svariai prisidėjo ir Lietuvos gyvybės centro bei Lietuvos mokslų akademijos mokslininkai. Kaip teigia politikas, nauji pakeitimai leistų žemės ūkyje nebenaudoti maždaug 200 metų senumo metodų, kuriant naujas augalų veisles. Jei EP ir Europos Tarybai pavyks susitarti dėl šio įstatymo, Europoje turėsime naują, lietuvišką ir pasaulyje pripažintą technologiją. Europarlamentaras tikina, kad ši technologija padės tiek veisėjams ir ūkininkams, tiek mokslininkams.
J. Oleko teigimu, genominiai metodai leidžia patobulinti augalus, kad jie taptų atsparesni įvairiems kenkėjams. „Mes matome, kaip žemės ūkio augmenis puola įvairūs kenkėjai. Tai ir klimato kaita: kartais trūksta drėgmės, o kartais žemė yra užliejama. Šios technologijos leidžia greičiau nei ankstesni metodai patobulinti sėklas, sukurti naujas veisles, kurios būtų atsparesnės klimato iššūkiams. Todėl reikėtų mažiau laistymo ir mažiau pesticidų. Mes turėtume švaresnę augmeniją, kuri galėtų kurti švaresnį, saugesnį, sveikesnį maistą“, – aiškino politikas.
Kaip teigė europarlamentaras, Europa šioje srityje iki šiol atsiliko nuo likusio pasaulio. „Europa buvo atsilikusi. Ji konservatyvesnė ir neįsileido mokslo pasiekimų. Todėl mūsų mokslininkai tam tikra prasme atiduodavo ar parduodavo savo technologijas trečiosioms šalims, tokioms kaip, JAV, Brazilija ar kt. Ir jos pasinaudojo tomis naujomis technologijomis, augino maistą, kurį mes brangiau pirkome ir importavome į ES. Dabar ši galimybė, bent jau Parlamento sprendimu, yra suteikiama ir Europos mokslininkams bei ūkininkams“, – kalbėjo J. Olekas.
Pasak politiko, naujos veislės leis Europos ūkininkams lengviau prisitaikyti prie klimato kaitos sukeliamų iššūkių. Tai didina Europos galimybes ir sugebėjimus pačiai apsirūpinti maistu. Be to, su šiomis taisyklėmis Europos ūkininkai turės vienodas sąlygas su kitų šalių ūkininkais.
Nepaisant išvardintų privalumų, dalis europarlamentarų bei nevyriausybinių organizacijų kritikavo šiuos pakeitimus, teigdamos, jog nėra aiškiai žinomas naujų veislių augalų poveikis žmogaus sveikatai. Be to, kritikai atkreipia dėmesį į tai, jog vartotojai neturės galimybių žinoti, ar jie valgo naujais genominiais metodais sukurtą maistą. Visgi, J. Olekas tikina, jog su naujomis technologijomis maistas kaip tik bus aukštesnės kokybės.
„Mes nenaudojame laukinių augalų – visos naujos veislės, kurias naudojame, yra išvestos panaudojant mutacijas. Tos mutacijos būdavo stimuliuojamos naudojant tam tikras priemones, kaip radioaktyvias ar chemines medžiagas. Dabar mes to išvengsime, todėl turėsime švaresnę technologiją. Be to, visi šitie metodai yra patikrinti. Juos ir naujas augalų veisles tikrina atitinkamos žinybos. Kitas pavyzdys: mes valgome skanius, lietuviškus cepelinus, o mėsa, kuri ten naudojama, gali būti tų gyvūnų, kurie maitinti genetiškai modifikuotu sojų maistu. Tai juk mes nežymime kiekvieno žingsnio. Man atrodo, tikrai dėl to bijoti nereikia. Yra atitinkamos žinybos, kurios atsakingos, ir mes turim tikrai pakankamą kontrolę“, – komentavo europarlamentaras.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės