Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Bet kokie būreliai yra geriau nei „gatvės mokykla“ ar tūnojimas išmaniuosiuose įrenginiuose

2024-04-18, Ketvirtadienis 06:50
Gintaras Sarafinas

Lietuvos švietime galime regėti milžinišką įvairovę. Tai gerai. Blogai, kad skirtumai tarp mokyklų matuojami kartais. Ir taip yra praktiškai visose srityse. Kitaip tariant, ne vien kalbant apie akademinius mokinių pasiekimus, bet ir kitas sritis. Net ir būrelius.

Vienose mokyklose būrelius lanko ir į neformaliojo švietimo veiklas įsitraukia visi mokiniai, kitose – 3 ar 4 procentai.

Ir čia neapkaltinsi aplinkos, valdžios, orų, mat būrelių ir neformaliosios popamokinės veiklos išplėtojimas arba vegetacija priklauso tik nuo pačios mokyklos vadovybės ir bendruomenės. Taip pat šiek tiek ir nuo savivaldybės.

Yra mokyklų, kuriose mokinių užimtumas, būreliai, neformalusis ugdymas yra vienas iš prioritetų, todėl nestebina, kad jose VISI mokiniai lanko vienokią ar kitokią popamokinę veiklą. Kai kurie – po 3–4 per savaitę. Ir visai nesvarbu nei koks mokyklos dydis, nei kur ji yra, nei kokio amžiaus vaikai joje mokosi. Pavyzdžiui, Šiaulių „Romuvos“ gimnazijoje mokosi 529 devintų–dvyliktų klasių mokiniai ir 95,6 proc. jų lanko būrelius. Arba maža mokykla – Šalčininkų r. Turgelių P. K. Bžostovskio gimnazija, kurioje mokosi 37 vyresnių klasių mokiniai – ir šioje mokykloje visi mokiniai įsitraukę į neformalųjį ugdymą. Dar daugiau būrelius lankančiųjų jaunesnio amžiaus vaikus mokančiose mokyklose. Tarkime, Panevėžio Rožyno progimnazijoje mokosi 217 penktų–aštuntų klasių mokinių ir 99,5 proc. iš jų lanko būrelius. O tarp pradinukus mokančių mokyklų turime net 67, kuriose visi vaikai lanko būrelius. Ir čia taip pat nesvarbu nei mokyklos dydis, nei vietovė, kurioje ji yra. Nes tarp tokių mokyklų atsiduria ir Alytaus „Sakalėlio“ pradinė mokykla, ir Kauno r. Ilgakiemio mokykla-darželis, ir Kretingos mokykla-darželis „Žibutė“, ir daugelis kitų.

Bet turime ir visai kitokių atvejų. Kai lankančiųjų būrelius nuošimtis mokyklose būna visai mažas ir daugybę kartų mažesnis nei anksčiau minėtose mokyklose.

„Šiaip jau mūsų valstybė labai skatina neformalųjį ugdymą. Teoriškai kiekvienoje mokykloje bet kuris vaikas turi galimybę po dvi valandas per savaitę lankyti jam įdomius būrelius ir neformaliojo švietimo veiklas. Tam yra skiriamas ir finansavimas. Negana to, valstybė kasmet dar skiria po 17 mln. eurų. Vienam vaikui iš to tenka 150–200 eurų per metus. Mokinys (ar šeima) šio krepšelio lėšomis gali susimokėti dar ir už norimą mokamą būrelį“, – paaiškina Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Neformaliojo švietimo skyriaus patarėja Aušra Birietienė.

Bet kaip viskas vyksta praktiškai, labai priklauso nuo mokyklos ir jos vadovybės.

Iš tikro būrelių ir neformaliojo ugdymo nauda įrodyta tyrimais ir šeimos jos net nekvestionuoja. Visų pirma, jie didina vaikų užimtumą, savarankiškumą, kūrybiškumą, socialumą, bendruomeniškumą, organizuotumą, disciplinuotumą, mažina patyčių, netgi kuria mokyklos tradicijas. Visų antra, būreliuose vaikai save išbando įvairiose srityse, supranta, kas patinka, kur slypi talentai, netgi gali pasimatuoti įvairias profesijas. „Stebėdama vaikus, kurie lanko nemažai būrelių, ir tuos, kurie visai jų nelanko, matau, kaip skiriasi vienų ir kitų saviraiška, drąsa, aktyvumas, bendravimas, savivertė, pilietiškumas, netgi, sakyčiau, branda“, – pažymi Kauno Šv. Kazimiero progimnazijos direktorė Palmira Talijūnienė.

Jai antrina Klaipėdos Vydūno gimnazijos direktorius Arvydas Girdzijauskas: „Aišku, bet koks meno, sporto ar inžinerijos būrelis tikrai geriau nei „gatvės mokykla“ ar išmanieji įrenginiai. Todėl mūsų mokykla yra užsibrėžusi užimti mokinius visą darbo dieną. O norint to pasiekti reikia pasiūlyti daug skirtingų prasmingų veiklų, būrelių ir neformaliojo švietimo programų. O kai daug siūlai, tai daug mokinių ir ateina. Ypač didelį įdirbį mes turime meno ir kultūriniame lauke. Na ir ypač džiugina, kai pamatai gražius įvairių būrelių lankymo rezultatus: vaikai tampa kultūringesni, kūrybingesni, atsakingesni, sugeba spręsti įvairias problemas, taip pat pastebime, kad ir akademiniai rezultatai gerėja“.

Beje, ir patys mokiniai patirtį būreliuose vertina išties pozityviai. Kaip liudija prieš keletą metų Mykolo Romerio universiteto tyrėjų bei Lietuvos vaikų ir jaunimo centro atlikti tyrimai, dauguma vaikų (88 proc.) yra patenkinti savo pasiekimais būreliuose ir per užsiėmimus jaučiasi gerai, saugiai, mokytojus ir kitus mokinius vertina kaip geranoriškus. Dalyvavimas veiklose, vaikų nuomone, padeda jiems tapti aktyviems, kūrybingiems, savarankiškiems.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad būrelių Lietuvoje yra gausybė, savo paslaugas siūlo per 2 tūkst. įvairių veiklų ir paslaugų teikėjų. Natūralu, kad jų tiek įdirbis, tiek kokybė, tiek patrauklumas skiriasi. „Tačiau šioje srityje vyksta puiki savireguliacija, dar kitaip šis reiškinys vadinamas mokinių balsavimu kojomis, juk ši veikla nėra privaloma. Čia dirbdamas abejingai ar teikdamas nekokybišką paslaugą ilgai neišsilaikysi – vaikas tiesiog apsisuks ir išeis į kitą būrelį. Dabartiniai vaikai būna tik ten, kur jiems tikrai patinka, kur tikrai įdomu“, – akcentuoja A. Birietienė.

Tiesą sakant, ir Europos kontekste pagal neformalųjį švietimą atrodome visai neprastai, svarbu tik kad įvairiose šalies mokyklose jo pasiekiamumas ir galimybės skirtųsi ne dešimtimis kartų.

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai

teltonikos-vadovas-lietuvoje-mazai-aukstos-pridetines-vertes-imoniu-nes-nera-specialistu-89269-1718604786 Citata
2024 m. birželio 17 d.