Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Chaoso gerbėjai į neviltį varo jaunus žmones

2023-11-30, Ketvirtadienis 06:50
Gintaras Sarafinas

Panašu, kad dabartiniai mūsų valstybės valdantieji yra chaoso gerbėjai. Bent jau jo kūrėjai – tai tikrai. Ypač švietimo srityje.

Jurgita Šiugždinienė jau seniai nebe ministrė, bet jos sukurtas įdirbis, tiksliau jaukalas, velkasi iki pat dabar.

Sunku patikėti, bet šiandien, tai yra lapkričio 30 d., abiturientai vis dar neturi daug svarbios informacijos apie po pusmečio vyksiančius valstybinius brandos egzaminus. Nuvykus į mokyklas stebi pasimetusius jaunuolių veidus, ir ne tik jų, bet ir jų tėvų, ir jų mokytojų, bet nieko negali padėti, nes žinančių visoje Lietuvoje tiesiog nėra. Nežino gimnazijos, nežino kolegijos ir universitetai, nežino švietimo skyriai, nežino politikai.

Ir neaišku ne tik dvyliktokams, bet ir vienuoliktokams. Cituojame: „Blogiausia, kad iki šios dienos mes dar nieko negalime pasakyti vienuoliktokams, kokia nuo 2025 m. galios priėmimo į universitetus tvarka, kaip bus skaičiuojamas konkursinis balas, kaip vertinsime matematikos bei lietuvių kalbos A ir B lygių egzaminų balus“. Ir taip kalba ne toli nuo švietimo esantys žmonės, o skirtingų universitetų vadovai ir atstovai.

Šiuo metu aišku tik tiek, kad norintieji patekti į aukštąsias mokyklas, turės laikyti tris valstybinius brandos egzaminus. Bet tik tiek šiuo metu ir aišku. O visa kita – didžiulis rūkas.

Dabartiniai valdantieji trejus metus aiškino, kad visų jų nesibaigiančių reformų tikslas – švietimo ir studijų kokybė ir kad į aukštąsias mokyklas galėtų patekti tik tie, kurie pajėgūs rimtai studijuoti.

Nepatikėsite, bet Lietuvoje posakis „Gerais norais kelias į pragarą grįstas“ veikia tiesiog tobulai. Kuo geresni norai, tuo liūdnesni rezultatai. Priminsime, kad iki šiol norint įstoti į Lietuvos universitetų valstybės finansuojamą studijų vietą stojantysis turėdavo įveikti konkursinį balą – 5,4, o į kolegijas – 4,3 balo. Na, o kitąmet stojant į universitetą užteks pasiekti jau nebe 5,4, o 4,4, o gal ir 4,3 balo. Įsivaizduokite, teoriškai kartelė turėjo pakilti, bet praktiškai ji nusileido. Taigi, kaip dažnai Lietuvoje būna, vieną galą statome, kitas galas griūna.

Kaip taip atsitiko? Pasirodo, dėl vieno žodžio. Dėl žodžio „vidurkis“. Kuriant pokyčius, buvo skelbiama, kad norėdamas įstoti į universitetą jaunuolis turės laikyti tris valstybinius brandos egzaminus ir juos išlaikyti ne mažiau nei po 36 balus iš šimto. Bet praktiškai įvyko „mažų“ korekcijų ir atsirado minėtasis žodis „vidurkis“. Taigi, jeigu jaunuolis laikys matematikos, lietuvių kalbos ir geografijos egzaminus ir per matematikos bei lietuvių kalbos egzaminus gaus po 17 balų iš šimto, o per geografijos – 74 balus,  jo vidurkis bus tinkamas ir jis galės įstoti į universitetą. Nors jo stojamasis konkursinis balas bus mažesnis nei 4,5 balo. Čia ir slypi paradoksas. Ir tų paradoksų, beje, ne vienas.

Ir jie nėra tokie nekalti, kaip atrodo. Jie įneš daug sujaukties į visą aukštojo mokslo sistemą. Lietuvos kolegijos jau dabar stipriai nuogąstauja, kad kitąmet sumažės stojančiųjų į kolegijas. Ir tas sumažėjimas gali siekti nuo pusantro iki dviejų tūkstančių jaunuolių. O tai labai juntamas dydis. Nes jeigu į universitetus galima įstoti paprasčiau nei ankstesniais metais, tai jaunuoliai į juos ir stos. O kolegijoms tai atneš daug sunkumų. Taigi, neįžvalgių reformų pasekmės paprastai būna liūdnos.

Beje, liūdnai pagarsėję reformatoriai ankstesniais metais mums pasakojo, kad įstojimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas pasunkės, bet kaip matome, jis lengvėja. Dar reformatoriai mums pasakojo, kad sunkiau bus įstoti ne tik į valstybės finansuojamas, bet ir nefinansuojamas vietas, bet „diplomų fabrikai“ atsipūtę, jie savo įpročių ir nuostatų keisti neketina. Per vadinamąjį tiesioginį priėmimą jie planuoja priimdinėti visus norinčius, tik už studijas reikės susimokėti. Ir, pasirodo, tie konkursiniai stojamieji balai visai nesvarbūs.

Teoriškai turėtų nebelikti ir vadinamųjų „išankstinių priėmimų“, bet jie šiuo metu reklamuojami dar intensyviau negu ankstesniais metais. Nemažai aukštųjų mokyklų kuria sistemos apėjimo mechanizmus su „laisvųjų klausytojų“ statusu. Ir tiesą sakant, jau sukūrė. Kitaip tariant, pirmaisiais metais jaunuoliai pabus laisvaisiais klausytojais, o vėliau neskausmingai bus pervesti į įprastus studentus.

Taigi, giliau panagrinėjus, paaiškėja, kad grandiozinės reformos tėra butaforinės. Jos įneša daug nerimo, bet iki užsibrėžtų tikslų ir rezultatų net nepriartėja.

 

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai

stop113 Citata
2024 m. balandžio 18 d.