Į verslumo traukinį pavyko įšokti kas aštuntai Lietuvos mokyklai
Lankantis mokyklose matyti, kad jose nuosekliai daugėja jaunuolių, kurie dar būdami mokiniai įkuria savo verslus (ir ne tik mokomąsias bendroves, bet ir tikras). Įvairiausio profilio: nuo pievagrybių augintojų, Kalifornijos sliekų veisėjų, muilo ar kosmetikos gamintojų, iki internetinių parduotuvių steigėjų.
Ankstesnius porą metų įvairiausios mokinių verslumo iniciatyvos kiek duso dėl karantinų, bet nuo 2021 m. rudens vėl viskas skleidžiasi – tik su dar didesne jėga.
Tiesa, kad mokykloje kunkuliuotų verslumo dvasia ir kad į šią veiklą įsitrauktų kuo daugiau vaikų, paauglių ir jaunuolių, būtina išsikelti tikslą skatinti ir ugdyti verslumą, turėti iniciatyvių, energingų, uždegančių verslumo mokytojų ir mentorių. Gaila, bet jų nėra daug – mažiau nei 200.
Nors šiuo metu Lietuvoje veikia apie 950 mokyklų, tik 350 iš jų moksleiviams suteikia galimybę mokytis praktinio verslumo, finansinio raštingumo ir įgyti darbo rinkoje svarbių darbo įgūdžių.
Bet išties aktyviai verslumą skatina ir ugdo tik 110 šalies mokyklų. Na, o itin aukštą profesionalumo lygį šioje plotmėje yra pasiekusios keliolika mokyklų. Keletą pavardinsiu: Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija pernai buvo pripažinta viena versliausių Europos mokyklų, Jonavos Jeronimo Ralio ir Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijų ekonomikos ir verslumo mokytojos pelnė „Metų ekonomikos ir verslumo mokytojų“ vardą. Išsiskiria ir Kauno Veršvų gimnazija, kurios 5–8 klasių auklėtiniai laimėjo net 8 mokinių bendrovių apdovanojimus – daugiau už visas kitas ugdymo įstaigas šioje klasių kategorijoje.
Beje, daugybė akademiškai silpnų mokyklų galėtų atrasti šią nišą, tai yra stiprinti verslumo ugdymą ir taip padėti mokiniams, tačiau, kaip paaiškėjo, bent pusė verslumą aktyviausiai propaguojančių mokyklų yra stiprios ir akademiškai. Kitaip tariant, jose stiprios įvairios pusės. Gaila, bet daugumoje regresuojančių mokyklų silpna viskas.
Tiesa, reikia pasidžiaugti, kad pastaraisiais metais į verslumo traukinį stengiasi įšokti vis daugiau mokyklų. Bėda tik, jog mūsų krašte linkstama manyti, kad verslumo ugdymas turi prasidėti vyriausiose klasėse. „Iš tikro tai klaidingas supratimas: verslumą, finansinį raštingumą reikia ugdyti jau nuo pirmos klasės ir šiai sričiai turėtų būti skiriama ir pakankamai laiko, ir užtektinai mokytojų dėmesio. Tačiau taip yra mažumoje Lietuvos mokyklų, turinčių pradines klases“, – komentuoja „Lietuvos Junior Achievement“ vadovė Andželika Rusteikienė.
Atkreiptinas dėmesys, kad sėkmingi verslių moksleivių pasirodymai (pavyzdžiui, praktiškai įgyvendinta moksleivių bendrovių idėja) visiškai nepriklauso nuo to, ar jų atstovaujama mokykla yra didmiestyje, ar kaimo vietovėje, ar ji turi tūkstančius moksleivių, ar kelis šimtus, nesvarbu ir tai, kiek mokytojų ten dirba.
Pasak A. Rusteikienės, mokykloje verslumo mokęsi jaunuoliai būna stipriau pasiruošę įsilieti į darbo rinką, labiau linksta kurti savo verslus, iniciatyvas, supranta pagrindinius rinkos ekonomikos principus, geba valdyti asmeninius finansus.
Bet kokiu atveju ir bendresniu mastu verslumo proveržis Lietuvos mokyklose jau pradeda duodi gražių rezultatų ar dividendų. Nes jeigu šiaip Lietuva švietimo srityje atrodo silpnokai, verslumo ir finansinio raštingumo srityje nesame atsilikėliai ir vis kylame aukštyn. Tarp 20 šalių, kurios tyrė savo penkiolikmečių mokinių finansinį raštingumą, Lietuva užima 8–10 pozicijas. Lietuvos mokiniai yra arti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių vidurkio. Palyginti su 2015 m. ciklo rezultatais, padaryta tikrai didelė pažanga – finansinis raštingumas padidėjo net 50 taškų ir tai yra didžiausia pažanga tarp visų šalių. Ir tai neatsiranda iš niekur, tam reikia daug entuziazmo ir pastangų, bet vis daugėja mokyklų, kur to netrūksta. Tad jeigu į verslumo ir finansinio raštingumo ugdymo programas įsitrauktų dar daugiau Lietuvos mokyklų, po kelerių metų šioje srityje mes atsidurtume tarp pirmeivių.
Kartu tai duotų ir kitų pliusų. Jau dabar jaunuoliai yra žymiai verslesni nei vidutinio ar vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojai. Jeigu dar daugiau žmonių nebijos išskleisti savo verslumo, tai stums į priekį visą valstybę. Kone 8 iš 10 Lietuvos gyventojų sutinka, kad verslūs žmonės kuria gerovę ne tik sau, bet ir visai valstybei. Paprašyti įvertinti šalies gyventojų verslumą, „Spinter“ apklausos dalyviai jam skyrė 7,21 balo iš 10. Tačiau savo pačių verslumą gyventojai buvo linkę vertinti gerokai prasčiau – tik 5,23 balo. Vyresnio amžiaus žmones šioje plotmėje jau sunkiau pakeisti, bet jaunimas labai imlus, juolab kad jis ir pats to nori. Taigi tereikia įkvėpti, pakreipti, paskatinti, pagelbėti ir skinsime gražius vaisius.
A. Rusteikienė apibendrina: „Kiek daug įvyksta mūsų sąmonėje, kai patys pabandome įkurti savo verslą, nevyriausybinę organizaciją, socialinę iniciatyvą. Kiek daug suprantame apie save, savo aplinką, valstybę, pasaulį, kai turime suburti komandą vienam tikslui, ieškoti geriausių sprendimų, rizikuoti, pritraukti pinigų, sukurti paveikią reklamą, suburti palaikančią bendruomenę… Linkiu kiekvienam Lietuvos vaikui dar mokykloje prisiimti iniciatyvą ir kurti mokomąją įmonę“.
Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės