Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Kai kairė nežino, ką daro dešinė

2024-06-06, Ketvirtadienis 06:50
Gintaras Sarafinas

Šią savaitę prasidėjo centralizuoto priėmimo į profesines mokyklas vasaros etapas. Norinčiųjų įgyti profesiją šiemet laukia 44 profesinės mokyklos. 

Ramybė ir stabilumas. Šios Lietuvos švietimui pastaruosius ketverius metus tokios neįprastos būsenos šiemet galbūt aplankys mūsų profesinį mokymą. Bet tikriausiai tik jį ir tik labai trumpam. Visur kitur – tiek gimnazijose, tiek aukštosiose mokyklose – vyrauja mūsų švietimo strategų sukelta sumaištis ir nusivylimas.

Profesinio mokymo sektoriuje didžiuliai virsmai vyko 2022 m., o naujas vajus laukia 2025-aisiais metais. Priminsime, kad 2022-aisiais dvylika profesinių mokyklų vos per pusmetį dingo iš Lietuvos žemėlapio – tiesiog jos buvo prijungtos prie kitų profesinio mokymo centrų. Ir kaip paaiškėjo, pagrindinis motyvas buvo visai ne kokybė, o elementari kiekybė ir noras pasidemonstruoti, štai kokie puikūs mes reformatoriai. Net kai šių metų kovą ir balandį jungtinių profesinio mokymo centrų vadovų klausinėjome, ar jungtiniai centrai jau veikia kaip vientisi organizmai, jie tik dūsavo ir kalbėjo, kad dar toli iki to, nes sujungtose profesinėse mokyklose pernelyg daug skirtumų, ir skiriasi viskas: pradedant personalo sudėtimi, profesionalumu, efektyvumu, vadyba ir baigiant darbo kultūra ar netgi požiūriu. Taigi šioje plotmėje laukia dar daug darbų.

Bet stojantiesiems gal tai ir nelabai turėtų rūpėti. Jiems svarbu žinoti, kad šiemet stojimas į profesines mokyklas bus praktiškai toks pat, kaip ir pernai. Ir tai įaudrintai švietimo bendruomenei bene geriausia žinia.

Taigi, įprastai teikti prašymus mokytis profesijos galima 2 kartus per metus: vasario ir birželio–rugpjūčio mėnesiais. O į likusias laisvas vietas norintieji įgyti profesiją taip pat priimami rugsėjo–lapkričio mėnesiais. Žiemos priėmimas jau įvyko, jo metu į profesines mokyklas priiimti 995 mokiniai (tai mažiau nei pernai tuo pat metu, kai buvo priimti 1149 mokiniai).

Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos planus iš viso šiemet į profesinio mokymo įstaigas numatoma priimti 20,6 tūkst. mokinių – tai yra, tiek pat, kiek ir pernai. „Tai mažumėlę keista, nes neįvertinamos kitos aplinkybės. Juk šiais metais bent teoriškai tarsi ir sugriežtinamos stojimo į aukštąsias mokyklas taisyklės, kitaip tariant, norint įstoti tiek į kolegiją, tiek į universitetą, tiek į valstybės finansuojamą, tiek nefinansuojamą vietą, teks išlaikyti mažiausiai po tris valstybinius brandos egzaminus, ir būtina bus išlaikyti tiek lietuvių k., tiek matematikos egzaminus“,– primena Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centro vadovas Egidijus Skarbalius. Anksčiau šių reikalavimų stojant į mokamas studijų vietas nebuvo, o dabar yra. Tačiau jau dabar žinoma, kad matematikos egzaminą šiemet laikys tik 61 proc. dabartinių dvyliktokų, vadinasi, 39 proc. nelaikys. Kartu dar nežinia, kiek iš tų laikančiųjų matematikos egzaminą, jo neišlaikys (nelygu metai, neišlaikiusiųjų nuošimtis Lietuvoje svyruoja tarp 15–35 proc.), o neišlaikiusieji taip pat negalės patekti į aukštąsias mokyklas. Paprastais žodžiais tariant, šiemet bent teoriškai mažiau abiturientų galėtų įstoti į aukštąsias mokyklas nei būdavo įprasta ankstesniais metais.

O kokios galimybės lieka tiems, kurie nepateks į kolegijas ir universitetus? Įprastos ir visiems žinomos: nekvalifikuoti darbai iš karto po gimnazijos, emigracija, arba profesinė mokykla. Bet kaip matyti iš planų ir numatytų finansų, valstybė į profesines mokyklas neketina priimti daugiau jaunuolių nei pernai. Taigi, jau dabar aišku, kad tikrai ne visi abiturientai galės patekti ne tik į aukštąsias, bet ir į profesines mokyklas. Jau ir pernai dalis jaunuolių liko už borto, o šiemet už brūkšnio liks dar daugiau. Derėtų žinoti dar ir tai, kad dėl pasikeitusios priėmimo kvotų skaičiavimo ir paskirstymo tvarkos, tarp profesinių mokyklų formuosis konkurencija, o tai lems, kad dalis jaunų žmonių nepateks į norimą konkrečią profesinę mokyklą, ar į norimą konkrečią mokymo programą.

Kalbinti profesinių mokyklų vadovai ir atstovai neabejoja, kad po visų paminėtų permainų, šią vasarą vėl išaugs jaunų žmonių emigracija į užsienio šalis (tiek mokytis, tiek dirbti). O tai tikrai nėra gera žinia mūsų valstybei.

 

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.

 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai