Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Koronavirusas labai rimtai paveiks ir profesijos pasirinkimą

03.31 Antradienis 07:07
Gintaras Sarafinas

Koronavirusas ir karantinas stipriai pakeitė žmonių gyvenimą, dienotvarkę ir planus. Tai atsilieps ne tik pasaulio ekonomikai, finansams ar švietimui. Svarbu suprasti, kad dėl to vyksta ir vyks didžiulės vertybinės slinktys. Beje, tai labai rimtai paveiks ir profesijos pasirinkimą bei ateities projektavimą.

Kaip paveiks? Visų pirma, dalies profesijų atstovų poreikis augs, o dalies – mažės. Visų antra, kai kurios dar tik fantastų įvardintos profesijos taps realybe. Kai prieš šešerius metus nagrinėjome futuristų prognozes apie ateities profesijas, jei atvirai, net patys ne visomis tikėjome. Tuomet Jungtinės Karalystės bendrovės „Fast Future“ analitikai sakė, kad ateityje labai perspektyvios bus tokios profesijos: dirbtinių kūno dalių gamintojai, klimato inžinerijos specialistai, robotų meistrai, geofizikai, bioinformatikai, genetiškai modifikuotų augalų specialistai, urbanistai, nuotolinio mokymo specialistai, genetikai, virusologai ir masinių epidemijų valdymo specialistai. Tad ką galime konstatuoti po šešerių metų? Didelė dalis šių profesijų jau realybė – robotų meistrai, geofizikai, bioinformatikai, o dalis jų – ne tik realybė, bet netgi labai didelė būtinybė: tai virusologai, masinių epidemijų valdymo specialistai, nuotolinio mokymo specialistai. Ir, tiesą sakant, nebesvarbu net kokia bus koronaviruso epopėjos baigtis, šios profesijos ir ateityje bus labai perspektyvios.

Visų trečia, koronavirusas, bent jau kalbant apie profesijos pasirinkimą, įpūs ir šiek tiek sveikų vėjų. Nes pastaruosius trejus metus stojimas į mediciną buvo tapęs paranormaliu reiškiniu, tai jau buvo nebe tik mada ar prestižas, o tiesiog būtinybė. Pernai į šias studijas stojo net 40 proc. Lietuvos abiturientų. Tai visiška nesąmonė, nes daugybė žmonių net neturi polinkio į mediciną, bet vis tiek rinkosi. Didelė jų dalis galvojo tikrai ne apie tarnystę, žmonių gelbėjimą ir pasiaukojimą, o apie gerą gyvenimo kokybę ir dideles medikų algas Skandinavijos šalyse. Greičiausiai koronavirusas išpūs jiems iš galvos mintį tapti gydytojais. Tai sunkus, atsakingas darbas, be to, reikia būti empatiškam, mylėti žmones ir galvoti ne apie save, o apie kitus. Paprasčiau tariant, egoizmui medicinos, slaugos ir socialinio darbo srityje vietos nėra.

Didelė tikimybė, kad koronavirusas į profesijos pasirinkimą sugrąžins daugiau nuovokos, nes labai aiškiai, net prikišamai, parodė, kurios profesijos yra svarbios ir reikalingos. Ir ne tik kalbant apie mediciną ar slaugą. Gali būti, kad jau šią vasarą daugiau jaunuolių stos į profesijas, susijusias su energetika, gamyba, žemės ūkiu. Nes visiems tapo aišku, kad šie sektoriai labai svarbūs (ankstesniais metais jaunimui taip neatrodė, taigi stojusiųjų į žemės ūkio, energetikos, pramonės sričių profesijas skaičius vis mažėjo).

Žinoma, renkantis ateities kelią verta atsižvelgti ne vien į su koronavirusu susijusias aplinkybes, bet ir į kitus aspektus bei šaltinius, o sprendimą derėtų priimti įvertinus keliolika kriterijų. Tiesa, galime žiūrėti visaip, bet daugybė skirtingų duomenų bazių patvirtina: Lietuvoje per daug jaunuolių stoja į profesijas, susijusias su socialiniais mokslais (teisė, vadyba, ekonomika, finansai, politologija, komunikacija ir kt.), ir per mažai – į profesijas, susijusias su gamtos mokslais, technologijomis ir žemės ūkiu, taip pat į tarpkryptines studijų programas. Tą akivaizdžiai patvirtina ir studentų registro duomenys, ir Užimtumo tarnybos lentelės.

Renkantis profesiją negalima ignoruoti ir dar vieno svarbaus aspekto – mirštančių ir neperspektyvių profesijų. Nes pernelyg daug jaunuolių kalba maždaug taip: „Man patinka ši profesija ir aš ją rinksiuosi. Man nesvarbu, ar ji perspektyvi, ar turi ateitį. Aš būsiu geriausias, o geriausių visada reikės.“ Beje, taip mąsto daugybė jaunų žmonių. Bet baigę studijas jie šio savo argumento kažkodėl nebeprisimena. Todėl du penktadaliai dirbančiųjų Lietuvoje (o socialinių mokslų srityje – net 60 proc.) dirba darbus, visai nesusijusius su įgyta specialybe.

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo “Reitingai” vyriausiasis redaktorius.

 

Komentarai


Naujausi epizodai