Kiek besiteiravome, – o apklausėme dešimt aukštųjų mokyklų, – visų vadovai ir atstovai skundėsi dėl vienos ar kitos srities dėstytojų stygiaus. Netrūksta gal tik humanitarinių mokslų ir menų dėstytojų. O visur kitur veriasi skylės. Labiausiai universitetai ir kolegijos stokoja įvairių inžinerijos krypčių, informacinių technologijų, elektronikos, automatikos, aviacijos, net kai kurių sveikatos mokslų ar socialinių mokslų dalykų dėstytojų.
Pasiklausykime, ką kalba kolegijų vadovai.
„Inžinerija yra ta sritis, kur specialybės dėstytojų paieška yra tikras iššūkis. Ir nesvarbu, ar kalbėtume apie statybų, ar kelių, ar elektronikos, ar aviacijos inžineriją. Nes geri specialistai yra brangūs ir kolegijos čia nepajėgia konkuruoti su verslu. Tarkime, aviacijos srityje atlyginimai svyruoja tarp 4–5 tūkst. eurų į rankas, o štai kolegijos net labai geriems ir produktyviems dėstytojams gali mokėti maždaug 2 tūkst. eurų į rankas. Tad išeičių ieškome įvairiai: pavyzdžiui, rengiant kelininkus, mums padeda kelininkų įmonės, kurios vienai dienai per savaitę atsiunčia savo profesionalus, net padalinių vadovus. O, tarkime, rengiant aviacijos specialistus, sutarėme, kad mums padėtų Kijevo aviacijos instituto profesoriai“, – teigia Lietuvos inžinerijos kolegijos administracijos direktorius Nerijus Varnas.
Panašus vaizdas ir kitose kolegijose. „Esame regioninė kolegija, taigi su darbuotojais nelengva, ypač sveikatos studijų srityje, bet ieškome įvairiausių išeičių, kartais ir neįprastų, tad dalis dėstytojų pas mus atvažiuoja ir iš Vilniaus, ir iš Kauno“, – sako Utenos kolegijos direktorius Raimundas Čepukas.
Jam antrina Panevėžio kolegijos direktorius Gediminas Sargūnas:
„O man susidaro įspūdis, kad sunkiausia aukštosioms mokykloms susirasti informatikos ir apskritai IT dėstytojų. Be to, mums stinga ir gerai angliškai kalbančių dėstytojų. Nes vis daugiau dėmesio skiriame tarptautinių studentų pritraukimui. Taigi šiemet mūsų kolegijoje padaugėjo jaunuolių iš Maroko, iš Indijos. O darbui su jais reikia vis daugiau dėstytojų, kurie būtų pasiekę C1 anglų kalbos lygį“.
Pažvelgus į universitetų lygą, vaizdas vėlgi nelabai skiriasi. „Iš tiesų ir universitetuose, ypač informacinių technologijų, elektronikos ir inžinerijos srityse, jaučiame nuolatinę įtampą. Čia dėstytojai dažnai dirba didesne nei vieno etato dalimi. Be to, kiek girdime iš pačių dėstytojų, juos nuolat vilioja verslo įmonės. Ir aukštosioms mokykloms sunku atremti verslo pasiūlymus“, – pažymi Kauno technologijos universiteto prorektorė Kristina Ukvalbergienė.
Kaip tik tose srityse, kur darbdaviai moka didžiausius atlyginimus, ir sunkiausia formuoti dėstytojų komandas ir rasti gerų dėstytojų. „Tai informacinių technologijų ir kitų technologijų sektoriai, taip pat inžinerijos sektorius, paminėčiau ir finansų sektorių bei rinkodaros sektorių“, – paaiškina Vytauto Didžiojo universiteto prorektorė Simona Pilkienė.
Iš tiesų kai kurie darbdaviai stebina: viena vertus, jie nori ir net reikalauja, kad aukštosios mokyklos jiems parengtų kuo daugiau skirtingų sričių specialistų, kita vertus, jie vilioja iš universitetų dėstytojus ar doktorantus, kurie norėtų ir galėtų tapti dėstytojais.
„Aukštosioms mokykloms iš IT ir inžinerijos įmonių reikia pagalbos ir bendradarbiavimo, o ne profesionalų nuviliojimo. Jie gi kerta šaką, ant kurios sėdi. Juk žino, kad dauguma informatikos dėstytojų Lietuvoje dirba po pusantro etato, kad aukštosios mokyklos dūsta nuo elektronikos, robotikos, avionikos dėstytojų trūkumo, bet savanaudiškų savo įpročių nekeičia, – tvirtina Vilnius TECH universiteto rektorius Romualdas Kliukas. – Universitetai ypač palankiai vertina tas IT ir inžinerijos įmones, kurios leidžia savo darbuotojams ir net juos skatina tapti valandininkais ir šiek tiek laiko per savaitę darbuotis aukštosiose mokyklose. Kitaip vaizdas tik liūdnės. Gerai, kad esame tarptautinio universitetų konsorciumo ATHENA nariai, tai leidžia mums keistis dėstytojais: mūsų dėstytojai porai mėnesių ar semestrui išvažiuoja į partnerinius universitetus, o iš jų atvyksta tenykščiai dėstytojai.“
„Būtent į tarptautinę rinką aš ir siūlyčiau remtis. Mūsų rinka yra sekli, bet tik todėl, kad esame maža šalis. Ir dėstytojų iš kitų šalių tiek ilgesniam, tiek trumpesniam laikotarpiui tikrai galima prisitraukti. Reikia tik tokį tikslą turėti“, – teigia Vilniaus universiteto prorektorius Valdas Jaskūnas.
Atkreiptinas dėmesys, kad dalis aukštųjų mokyklų dūsauja ir dėl vis augančio dėstytojų amžiaus vidurkio. Tiesa, jis dar nėra toks baisus kaip bendrojo lavinimo mokyklose, kur siekia 54–55 metus, bet dauguma kertinių dėstytojų vis dėlto yra vyresnio amžiaus. Ir būtent jie daugiausia laiko praleidžia su studentais, nes aukštosiose mokyklose dažniau turi 1–1,5 etato krūvį, o jaunesnio amžiaus dėstytojai kolegijose ar universitetuose paprastai darbuojasi mažesnėmis apimtimis.
Be to, jų nėra daug: kolegijose jaunesnio nei 39 metų amžiaus dėstytojai sudaro 24 proc. visų dėstytojų, o universitetuose – 26 proc.
Tiesą sakant, didžiuma jaunimo, net ir baigę studijas, dėstytojo darbo vis dar nevertina kaip prestižinio. Jiems tai tik viena iš galimybių ir tikrai ne pirmoji.
Komentarai
Bendravimo taisyklės