Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Net ir po kelių dešimtmečių galima atsidėkoti tave ugdžiusiam darželiui ar mokyklai

2018-02-19, Pirmadienis 06:50
Gintaras Sarafinas

Lankantis Lietuvos mokyklose, jose galima pastebėti didžiulių skirtumų. Visame kame: ir pastatuose, ir kabinetuose, ir įrangoje, ir mokinių santykiuose, ir atmosferoje. Bet šį kartą ne apie tai. O apie suaugusiųjų elgesį. Susidarė įspūdis, kad esmingai skiriasi užsieniečių ir lietuvių suaugusiųjų požiūris į mokyklas, į jų rėmimą ir į atsidėkojimą savo buvusiai mokyklai. Tiesą sakant, mūsų krašte švietimo mecenavimas, rėmimas ypač primityvus, praktiškai joks.

Štai trys konkrečios istorijos. Tauragėje yra tokia klęstinti “Šaltinio” progiminazija. Ir prie jos klestėjimo labai stipriai prisidėjo amerikiečiai rėmėjai Linda ir Tonis Perizai, mokyklai per dešimt metų paaukoję 150 tūkst. eurų.

Pasirodo, mokyklos rėmėja amerikietė Linda yra prieš šimtmetį emigravusios tauragiškės Rozalijos anūkė. O mintis paremti „Šaltinį“ kilo jos tuomet 92-ejų metų mamai Katerinai Simonai Mikals, norėjusiai pagerbti mirusį savo vyrą, Lindos tėvą, Baltramiejų Antaną Mikalauską - Mikalsą. Kuklioje emigrantų iš Lietuvos šeimoje gimęs L. Periz tėvas ypač vertino mokslą. Jis buvo kosmoso technikos inžinierius – mechanikas, JAV projektuodavęs ir pats montuodavęs raketų galvutes.

Taigi, iš šių rėmėjų skirtų pinigų tauragiškiai įsirengė gamtos mokslų laboratoriją, dvi modernias kompiuterių klases, 15 interaktyvių lentų, mokyklos virtuvės įrangą ir baldus, spinteles – drabužines, įsigijo baldų ir instrumentų mokyklos orkestrui. Ir dar daugybę kitų inovatyvių dalykų bei erdvių, labai reikalingų mokiniams.

O dabar antras pavyzdys. Iš visai kitos vietovės – iš Giedraičių gimnazijos Molėtų rajone. Šiame rajone, prie Giedraičių, kasmet po pusmetį praleidžia turtingas JAV žydas Steavas, kurio žmona lietuvė. Jau senokai mokyklos ir šios šeimos santykiai peraugo į draugystę, o vėliau ir į finansinį rėmimą. Šis verslininkas kasmet mokyklai paaukoja po 6 tūkst. eurų. Jam tai nedidelė suma, o mokyklai didelė paspirtis. Ji leidžia kiekvieną mokinį kasmet nuvežti į teatrą ir po du kartus į skirtingas kultūrines edukacines erdves Vilniuje arba Kaune. Tai stipriai praplečia šio miestelio vaikų akiratį. O vasaros metu šis rėmėjas keletą mokinių įdarbina savo sodyboje ir leidžia jiems užsidirbti pjaunant žolę ar ravint gėlynus.

Na ir trečia istorija. Iš dar kito Lietuvos krašto. Ji apie jau amžiną atilsį Manfredą Šwaaką. Jis pasakodavo, kad nors buvo tikras vokietis, tačiau didelė jo širdies dalis tebegyveno Lietuvoje - Suvalkijoje. Pasirodo, čia jį, staiga be tėvų likusį penkiametį, klaidžiojusį po nežinomybę ir patyrusį "vilko vaikų" dalią, priglaudė ir iš mirties nagų išplėšė lietuvių Paškauskų šeima. Ir už tai atsidėkodamas Manfredas įkūrė labdaros organizaciją “Pagalba Lietuvos vaikams” ir kelioliką metų rėmė Marijampolės savivaldybės Želsvos pagrindinę mokyklą. Ir toji parama buvo tikrai gausi ir atnešusi daug naudos visai mokyklos bendruomenei.

Pastebėjote, kad visų šių trijų istorijų pagrindiniai veikiantieji asmenys užsieniečiai. Ir jų finansinė bei kitokia parama Lietuvos mokykloms buvo didžiulė paspirtis ir netgi leido padaryti proveržį.

Kur lenkiu? O gal jau ir mūsų vietos verslininkai galėtų pasimokyti iš tokių pavyzdžių ir išgirsti, kad gali būti ne tik sporto renginių, ne tik elito balių, bet ir valstybinių Lietuvos mokyklų mecenavimas, rėmimas. Kartais vietoje nuėjimo į dar vieną tuštybių mugę, sutaupytus du tūkstančius eurų, galima paaukoti kažkuriai varganai Lietuvos mokyklai. Ji už tuos pinigus tris autobusus vaikų atveš į teatrą, į muziejų, į renginį, o galbūt nupirks vaikams muzikos instrumentų ar sporto inventoriaus. Gal mokyklai trūksta kompiuterių, o gal knygų. Ir net keli tūkstančiai eurų mokyklai gali būti didelė paspirtis. O sraigtasparnius, ferarius, ar vilas Ispanijoje perkantiems Lietuvos verslininkams tokios sumos mažareikšmės.

Iš tiesų kartais tiesiog užsimiršta, kad galima ir po kelių dešimtmečių vienaip ar kitaip atsidėkoti tave ugdžiusiam darželiui, mokyklai ar universitetui. Tiesiog norėjosi priminti apie tokią galimybę.

 

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius.

 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai