Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Perpildžius kantrybės taurę, atomazga paprastai būna liūdna

2023-09-28, Ketvirtadienis 06:50
Gintaras Sarafinas

Rytoj dalyje šalies mokyklų prasidės jau nebe įspėjamasis, o tikrasis mokytojų streikas. Taip nuspręsta nepavykus susitarti švietimiečių profsąjungai ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Abi pusės apsisvaidė kaltinimais melu. Galiausiai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybė informavo, kad šiemet mokytojų atlyginimai didinami nebebus. O Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, pareiškė, kad mato, jog didžioji dalis problemų yra ne sprendžiamos, o paslepiamos po skaičių ir faktų interpretacijomis, taip pat supranta, kad padėtis švietimo sektoriuje darosi vis sudėtingesnė, na ir kaip vienintelę išeitį mato mokytojų streiką.

Tad kokia bus šio nesusitarimo pasekmė? Streikuoti planuoja apie 6 tūkst. mokytojų. Tai yra daugiau nei penktadalis visų mokytojų. Bet ilgainiui į streiką gali įsitraukti ir daugiau pedagogų. Jau dabar mokyklų vadovai vaikšto kvadratinėmis galvomis, nes nesugalvoja, kaip elgtis. Ypač tų mokyklų, kuriose reikšminga dalis mokytojų priklauso Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai, taigi streikuos. Šių mokyklų vadovai jau numatę, kad teks pereiti į nuotolinį mokymą. Tai, žinoma, ir vėl atsilieps mokiniams. Ir atsilieps neigiamai. Bet Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai tai nerūpi, nes šiuos klausimus esą turi spręsti pačios mokyklos ir savivaldybės. Bet kad iki tokios kulminacijos privedė būtent pačios ministerijos veiksmai arba neveikimas, niekam neįdomu. Taigi, pasekmes srėbs vaikai ir jų šeimos.

Bet ir tai dar ne pabaiga. Ministerija savo pozicijų net nebando švelninti ir netgi aštrina. Konkrečiai didindama mokytojams krūvį, o už dalį darbo apskritai net neketindama mokytojams atlyginti.

Kaip jau daug kartų kalbėta, ministerija paleido daugybę reformų pusfabrikačių ir tos reformos parengtos ypatingai neprofesionaliai, be to, dažna jų neturi finansinio pamušalo.

Pavyzdžiui, jau šiais mokslo metais per Nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą paaiškėjus, kad mokinio pasiekimai yra prasti, tai yra, aštuntokui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, devintoje klasėje jam bus skiriama ne mažiau kaip 20 papildomų konsultacijų. Bet ir šiandien vis dar nežinoma, nei kaip tai vyks, nei kur tai vyks, nei kas tas konsultacijas teiks, nei ar už jas bus apmokama, nei aišku, iš ko bus apmokama. Mokyklų administracijos šiuo klausimu nežino nieko.

O štai kitu klausimu žinoma jau kiek daugiau, bet tai kvepia absurdu. Konkrečiai kalbame apie Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimą, tai vadinamieji PUPP. Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Reginos Dilienės žodžiais, ministerija yra išleidusi įsakymą dešimtokų Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo darbus vertinti LAISVU NUO UGDYMO METU, kitaip sakant - mokytojų laisvalaikiu.

Tokiu atveju norėtųsi ir Švietimo, mokslo bei sporto ministerijos vadovybę paraginti laisvalaikiu, tai yra savaitgaliais ir atostogų metu rinktis ir dirbti. Ir dirbti pusvelčiui. Nes bent jau mokytojams už mokinių darbų tikrinimą atlyginama pagal juokingus įkainius.

Svarbu aptarti ir dar vieną nonsensą. Kaip žinia, nelyginių klasių mokiniai nuo šio rugsėjo pirmosios pradėjo mokytis pagal atnaujintas programas. Nepasiruošimas šiam pokyčiui buvo pasibaisėtinas. Kitaip tariant, naujos programos į trasą paleistos be vadovėlių, be mokomosios medžiagos, be skaitmeninio turinio, be metodikos, dažnu atveju be mokymų mokytojams. Na ir buvo išdidžiai pareikšta, kad mokytojai kūrybiški ir patys susigalvos bei pamokoms pasiruoš. Taip mokytojai iš tiesų kūrybiški, bet ar jiems nereikėtų už darbą atlyginti, taip pat kompensuoti ir už tai, kad jie daro švietimo funkcionierių neatliktus darbus? O žinote, kiek už tai mokama? Pasirodo apmokama, tik už dešimt minučių, skirtų pasiruošti pamokai. O jeigu mokytojas neturi iš ko ir pamokai ruošiasi 2 valandas, tai jis pats kaltas ir daro tai veltui.

Čia būtų panašus atvejis, jeigu statybininkui neduotume nei skiedinio, nei plytų, nei brėžinių, o pareikalautume, pasitelkus kūrybiškumą, pastatyti namą.

Bet ir tai dar ne visos nesąmonės. Vienuoliktokams artėja vadinamieji tarpiniai patikrinimai arba pusegzaminiai, kurie prasidės jau vasario mėnesį. Spėkite iš trijų kartų, ar jiems pasirengta? Taip, jūs teisūs, pasirengimas apgailėtinas. Ir dėl apmokėjimo mokytojams vėlgi dar niekas neaišku. Pasak R. Dilienės, bet jau lietuvių kalbos tarpiniai patikrinimai vyks per mokinių žiemos atostogas. Taigi, mokytojai vėlgi, kaip ir PUPP atveju, šiuos patikrinimus turės vykdyti savo laisvalaikiu. Nei jų kas klausė nei domėjosi, tiesiog nurodė. O tai bus milžiniškos apimties darbas. Negana to, mokinių atostogų laikas neįskaičiuojamas į mokytojo etato valandas, tai yra, valdiškai neapmokamas laisvas mokytojo laikas. Bet ar tai kam įdomu.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybė vis kalba, kad mokytojai jaučia didelę neteisybę, didelį nusivylimą. Bet sakykite, kas visą tą neteisybę sukuria. Kas sukuria nesuvokiamas mokytojų darbo apmokėjimo sistemas, kas patys pasimeta savo skaičiuose.

Todėl ir nereikėtų stebėtis, kad galiausiai viskas baigiasi streikais. Tik liūdna, kad dėl šio antagonizmo labiausiai kenčia vaikai ir jų ateitis.

 

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai

teltonikos-vadovas-lietuvoje-mazai-aukstos-pridetines-vertes-imoniu-nes-nera-specialistu-89269-1718604786 Citata
2024 m. birželio 17 d.