Skirtingų disciplinų valstybinio egzamino užduotys primena orų prognozes
Jau kitą pirmadienį prasidės pagrindinė valstybinių brandos egzaminų sesija. Pirmasis egzaminas - valstybinis bei mokyklinis lietuvių kalbos ir literatūros.
Prašymus laikyti egzaminus šiemet pateikė 27 492 bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinių mokyklų baigiamųjų klasių mokiniai.
Paradoksalu yra tai, kad valstybiniai brandos egzaminai Lietuvoje kiek primena loteriją. Ir taip metai iš metų.
„Tarkime, matematika yra toji disciplina, kurios mokinių metinių trimestrų pasiekimai nekoreliuoja su matematikos VBE įverčiais, – neslepia Mažeikių M. Račkausko gimnazijos direktorė Asta Žukauskienė ir priduria: – Bet mūsų gimnazistų pažymiai tikrai nėra išaukštinti. Ir tikrai nėra taip, kad mokytojai būtų neprofesionalūs, prastai dirbtų, neišmanytų bendrojo ugdymo ar VBE programos. Priešingai. Ir taip yra daugelyje šalies gimnazijų.“
Rumšiškių A. Baranausko gimnazijos direktorius Artūras Čepulis antrindamas kolegei iš Mažeikių atitaria, kad jų mokytojams taip pat sunkiausiai sekasi prognozuoti abiturientų matematikos VBE rezultatus. Pašnekovas patikina, kad jų gimnazijos mokinių metinių trimestrų pažymiai taip pat nėra „išpūsti“: „Mūsų gimnazistai dažniausiai gauna aukštesnius VBE įvertinimus, nei turėjo metiniame trimestre. Pavyzdžiui, metiniame turi 6 balus, o per VBE gauna 70, – aiškina direktorius. – Bet su matematika būna įvairiai.“ Tai, pasak pašnekovo, lemia užduočių sudėtingumo netolygumas: vienąmet užduotys ganėtinai lengvos, o kitąmet – neadekvačiai sunkios, nekoreliuojančios su bendrojo ugdymo programa.
„Matematikos valstybinio egzamino užduotys iš tiesų kaip orų prognozės: vienąmet sunkios, kitąmet – lengvesnės. Sunku jose įžvelgti sistemą, – pritaria ir Kauno „Saulės“ gimnazijos direktorė Sonata Drazdavičienė. – Neretai VBE užduotyse būna tokių temų, kurių mokiniai mokėsi probėgom, nes išeiti abi programas – ir bendrąją, ir egzaminų – nėra laiko.“
O štai Panevėžio K. Paltaroko gimnazijos vadovė Gražina Gailiūnienė pažymi, kad ne mažiau problemiška prognozuoti ir IT egzamino rezultatus. „Pernykščiai abiturientai IT valstybinį brandos egzaminą išlaikė prastai, nors laikyti jį pasirinko stipriausi jaunuoliai. Bet užduotys buvo itin sunkios“, – pabrėžia G. Gailiūnienė.
„Iš tiesų, kalbant apie IT valstybinį brandos egzaminą, kasmet susidaro rezultatų sūpuoklės, nes užduočių sunkumas nevienodas. Pernai užduotys tikrai buvo sunkios, todėl ir neišlaikiusiųjų procentas toks aukštas – net 14,02 proc.“, – komentuoja A. Žukauskienė.
Ypač prasti IT egzamino rezultatai kaimiškosiose vietovėse ir tik miestiečiai gauna geresnius įverčius. A. Čepulio žodžiais, IT egzaminą verta rinktis tik jei gerai išmanai programavimą, kitais atvejais – ne. Šio direktoriaus teigimu, IT egzamine tikrai neužtenka mokėti dirbti xls, ko tikisi daugybė jaunuolių, ypač iš mažesnių gimnazijų.
Lygiai taip pat nelengva mokytojams nuspėti ir lietuvių kalbos bei literatūros VBE rezultatus. Tai taip pat labai primena loteriją. „Iš tiesų mokytojai nenori būti vertintojais, nes už vertinimą moka centus, o darbas – labai sunkus, – akcentuoja Panevėžio K. Paltaroko gimnazijos direktorė. – Tad vertinti VBE kviečiami ir progimnazistų mokytojai, kurie nedirba su 9–12 klasėmis, neišmano jų specifikos, jų programos. Na, ir galiausiai tai tikrai atsiliepia įverčiams.“
G. Gailiūnienės nuomone, gana sunkiai nuspėjami ir biologijos VBE rezultatai. Jie taip pat dažnu atveju ne itin koreliuoja su mokinių metinių trimestrų rezultatais. Mat užduotys pagal metus taip pat yra nepalyginamos.
S. Drazdavičienė pritaria, kad abiturientų sėkmė nemaža dalimi priklauso nuo to, ar jiems dėstantis mokytojas dirba VBE vertintoju, ar ne: „Mūsų gimnazijoje daugybė mokytojų dirba vertintojais. Tad jie, nagrinėdami kiekvieną temą, abiturientams labai detaliai išaiškina ir detalizuoja, ką reikia daryti, kad neprarastum taško. O jei mokytojai nėra vertintojai, šitų vertinimo niuansų nežino.“
Pati S. Drazdavičienė, iki egzamino likus porai dienų, kiekvienam abiturientui išsiunčia atmintinę, ką svarbu prisiminti per egzaminą, nes dalis mokinių, atsidūrę svetimoje mokykloje, sutrinka.
O štai Panevėžio K. Paltaroko gimnazijos mokiniai, kaip pasakoja G. Gailiūnienė, siekdami kuo geriau išlaikyti VBE, kiekvieną laikysimą valstybinį brandos egzaminą repetuoja mažiausiai po du kartus.
Vis dėlto visų kalbintų gimnazijų vadovai pabrėžė, kad daugybės paminėtų bėdų abiturientams nekyla per užsienio kalbų, tiek anglų, tiek rusų, vokiečių ar prancūzų, valstybinius brandos egzaminus. Mat šių egzaminų struktūra yra labai aiški.
Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės