Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Sunku tapti lyderiu liekant savo komforto zonoje

2023-11-23, Ketvirtadienis 06:50

Gintaras Sarafinas

Baimė, fiasko, prisikėlimas, juodas darbas, tarnystė, noras būti dvigubai pranašesniam, dėmesys detalėms, neregėtos laisvės suteikimas darbuotojams – tokie labai skirtingi yra sėkmės palydovai. Apie tai, remdamiesi įvairiais pavyzdžiais ir liudijimais, praėjusią savaitę kalbėjo šių metų Pasaulinės lyderystės konferencijos pranešėjai.

Utenos Dauniškio gimnazijos direktorė Asta Skeirienė teigia, kad visada labai naudinga paklausyti, ką apie vadovavimą ir lyderystę kalba ne švietimo srities vadovai. Ir ne tik paklausyti, bet ir pasimokyti.

Anksčiau tokiuose renginiuose, kaip Pasaulinė lyderystės konferencija, lankydavosi gana mažai mokyklų vadovų ir apskritai švietimiečių, bet ilgainiui garsas ėmė sklisti, tad pernai Pasaulinėje lyderystės konferencijoje buvo jau šešių mokyklų vadovai, o šiemet – žymiai daugiau, be to, šiemet dviejų mokyklų vadovai – Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Rytis Komičius ir Vilniaus Šv. Juozapo mokyklos direktorė Rūta Šalkauskienė – pasirodė jau kaip pranešėjai ir praturtino patį renginį.

Atkreipsime dėmesį, kad Pasaulinė lyderystės konferencija pagal panašų standartą rengiama dešimtyse valstybių ir siekti doros lyderystės įkvepia milijonus žmonių.

Tiesą sakant, mūsų šalyje pernelyg daug žmonių įsivaizduoja, kad lyderiais galima būti tik politikoje ir versle. Tai klaidingas supratimas: lyderiais galima būti švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos, aplinkosaugos, kariuomenės, Bažnyčios srityje ir net visuomeninėse ar jaunimo organizacijose – iš tiesų, daug kur.

Taigi, Palangoje keliolika uždegančių įvairių sričių korifėjų pranešimų stiprino kiekvieną klausytoją, padėjo suprasti, kaip gyvenimą nugyventi prasmingiau, kaip siekti aukštų tikslų.

Štai 66-oji JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice palietė daug jaunų širdžių, pasakodama apie savo jaunystės svajones ir vizijas. Pasirodo, vaikystėje ji norėjo tapti koncertuojančia pianiste ir net įstojo į koledžą studijuoti muzikos, tačiau vėliau susidomėjo tarptautine politika ir tai ją atvedė į politikos olimpą.

„Mano tėvai – pedagogai, – pasakojo C. Rice. – Jie stebuklingai neleido nei man, nei savo mokiniams, nei mūsų bendruomenės vaikams matyti nieko kito, kaip tik judėjimą aukštyn, gebėjimą siekti tikslų. Jie kalbėjo taip: „Turi būti dvigubai pranašesnė.“ Etniškai segreguotame Birmingame jie manė, kad jei nori, jog į tave rimtai žiūrėtų, turi būti dvigubai pranašesnis. Taigi, dirbome dvigubai sunkiau. Jie taip pat sakė: „Aukų nėra.“ Jei laikote save auka, vadinasi, savo gyvenimą atidavėte valdyti kam nors kitam. Galbūt negalite kontroliuoti aplinkybių, bet galite valdyti savo reakciją į aplinkybes. Taigi, manau, šias mantras atsinešiau su savimi į suaugusiųjų gyvenimą.

C. Rice teigia gana anksti supratusi, kad lyderystė yra vizija. Žmonės nori žinoti, kur jie eina. Kiek mums žinoma, esame vienintelės būtybės, kurios gyvena dabartyje, pažįsta praeitį ir turi lūkesčių ateičiai. Ir štai dar viena C. Rice įžvalga: „Pasakysiu, kad tikrai optimistiškai mane nuteikia tai, kad dėstau universitete, ir nors ši karta yra pernelyg blogai vertinama, aš niekada nesusidūriau su labiau visuomeniškai mąstančiais žmonėmis nei jie. Jie nori daryti už save didesnius dalykus.“

Kita Pasaulinės lyderystės konferencijos pranešėja - verslo mąstytoja Erin Meyer – per „Netflix“ sėkmės istoriją apžvelgė, kas bus perspektyvu žvelgiant į ateitį. Ji teigia, kad daugelis organizacijų vis dar neatsigavusios po pramoninės eros pagirių. O pramoninei erai buvo būdingas įkyrus siekis išnaikinti klaidas, siekti pastovių ir atkartojamų rezultatų. Tačiau dabar atsiranda vis daugiau komandų ir organizacijų, kuriose klysti nebėra didžiausia rizika. Dabar didžiausia rizika – suplėkęs mąstymas, novatoriškumo ar paslankumo trūkumas, nes dėl to komanda arba organizacija tampa atgyvena.

Taigi „Netflix“ vadovybė nusprendė, kad įmonėje darbuotojai turėtų turėti dar nematytos laisvės, be to, įmonėje turėtų atsirasti vietos trumpalaikiam chaosui. Nes būtent tai padeda išlaikyti ir stimuliuoti netradiciškai mąstančius darbuotojus. Ir tai pasiteisino.

Daugelį žiūrovų suklusti privertė ir dar vienas konferencijos pranešėjas Dallas Jenkinsas, teleserialo „Išrinktieji“ („The Chosen“) kūrėjas, režisierius ir scenarijaus bendraautoris. Jo nuomone, labai svarbu, koks yra požiūris į nesėkmes. Vienus jos palaužia, o kitus – sustiprina. Ir taip yra visose srityse.

Jis prisimena, kad 2017 m. pasirodė jo kurtas filmas į kurį jis dėjo daug vilčių. Bet tai buvo visiškas fiasko, pajamos buvo daug mažesnės nei prognozuota: „Ir aš per dvi valandas iš režisieriaus su šviesia ateitimi tapau režisieriumi be ateities, man tapo aišku, kad daugiau niekada negausiu galimybės dirbti su didžiaisiais Holivudo prodiuseriais ir didžiausiomis Holivudo studijomis.

Po šio filmo peržiūros atsikėliau ketvirtą ryto ir ėmiau rašyti. Surašiau penkiolikos puslapių atmintinę apie viską, kas nepavyko. Padariau tai, kuo iki šiol didžiuojuosi, – nesuverčiau kaltės kitiems. Ją prisiėmiau sau. Rašiau ką padariau ne taip, kur suklydau.

Ir man palengvėjo, supratau, kad tikrai nieko blogo, jei man nepavyko sukurti gero filmo. Tai kaip tik mane įgalino. Manau, tuomet Dievas nusprendė: „Dabar esi pasiruošęs filmui „Išrinktieji“.“

Prisminsime, kad šiandien šį teleserialą yra matę jau daugiau nei 100 mln. žiūrovų ir kuriamos jau ketvirto sezono serijos.

Na, o visą konferenciją tarsi apibendrino dar vienas pranešėjas - pastorius ir vizionierius Chrisas Mathebulos: „Daug kas nenori patirti skausmo, rizikuoti. Nenuostabu, kad jie ir netampa puikiais lyderiais. Negalima būti lyderiu, jei norisi likti komforto zonoje. Lyderiai ją peržengia. Lyderiai laužo ribas, kad pasiektų tai, ko kiti žmonės niekada gyvenime nepasiekė. Lyderiai griauna sienas, kad statytų tiltus, kuriais kiti žmonės ateis ir pasieks gyvenime didžių dalykų.“

Konferencijoje buvo cituojama nemažai legendinių asmenybių ir jų įkvepiančių frazių. Mahatma Gandhis yra teigęs: „Geriausias būdas atrasti save – tai prarasti save tarnaujant kitiems.“ O motina Teresė kartą pasakė: „Gyvenimas, kuris gyvenamas ne dėl kitų, nėra gyvenimas.“ Trečias teiginys yra daktaro Martino Lutherio jaunesniojo: „Primygtiniausias ir nepaliaujamas gyvenimo klausimas yra: „Ką tu darai dėl kitų?“ Na, ir galiausiai paties Nelsono Mandelos žodžiai: „Gyvenime svarbu ne vien tai, kad gyvenome. Tai, kuo pakeitėme kitų žmonių gyvenimą, nulems mūsų gyvenimo prasmę.“

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas

Prenumeruoti

Sekti laidą