Vien tik stipendijos nepadidins norinčiųjų mokytojauti regionų mokyklose skaičiaus
Praėjus dviem priėmimo į aukštąsias mokyklas savaitėms, pastebimas didelis norinčiųjų rinktis pedagogikos studijas susidomėjimas. Studijuoti mokytojo profesiją pasirinko jau daugiau nei 600 stojančiųjų, didžioji jų dalis – pirmuoju pageidavimu. Palyginkime, pernai į bakalauro pedagogines studijas iš viso įstojo 429 asmenys.
Žinoma, tai džiugi žinia.
Tiesą sakant, jau žiemą lankantis įvairiose mokyklose, išgirsdavau, kad tai vienas, tai kitas jaunuolis ketina studijuoti pedagogiką. Ankstesniais metais nieko panašaus nebūdavo. Kaip tik direktoriai ir mokytojai sakydavo, kad į mokytojo profesiją jaunuoliai žvelgdavo kreivai.
Panašu, kad didžiausios įtakos jaunimo požiūrio pasikeitimui turėjo tai, kad Vyriausybė nusprendė skatinti rinktis pedagogikos studijas. Ir šiemet pasirinkusiems pedagogikos studijas bus skiriamos 300 eurų stipendijos. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija viliasi, kad toji finansinė paskata rinktis mokytojo profesiją paskatins daugiau gabių ir motyvuotų jaunuolių.
Šiemet pedagoginėms bakalauro studijoms numatomos skirti 585 valstybės finansuojamos studijų vietos. Visi, 2020 m. įstojusieji į valstybės finansuojamas pedagoginių studijų vietas, bus skatinami
300 eurų stipendijomis – tokios stipendijos bus skiriamos ne tik įstojusiems į bakalauro studijas, bet ir į profesines pedagogikos studijas, kurias galima rinktis jau įgijus dalyko bakalauro ar magistro laipsnį. Be to, atsižvelgus į valstybės poreikius, stipendijos bus skirtos ir tiems, kurie pedagogikos studijas pasirinks kaip gretutines.
Planuojama, kad nuo šių metų rudens tokios stipendijos iš viso galės būti mokamos 845 pedagogines studijas pasirinkusiems asmenims: 585 įstojusiems į bakalauro studijas, 210 įstojusių į pedagogikos profesines studijas ir 50 pasirinkusių pedagogikos gretutines studijas.
Tai tikrai geras sprendimas. Bet jis labai pavėluotas. Nes Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas Augutis šią idėją pasiūlė dar prieš trejus metus. Ir jeigu stipendijos būtų atsiradusios prieš dvejus metus, šiandien trijuose pedagogus rengiančiuose universitetuose mes matytume jau visai kitokį vaizdą.
Aišku tai, kad mes labai stipriai vėluojame. Pedagogų daugybėje mokyklų stinga jau dabar. O tie, kurie pedagogiką studijuoti pradės šių metų rugsėjį, bakalauro studijas baigs tik 2024 m. vasarą, o magistrantūros studijas - tik 2026 m. vasarą.
Kartu labai svarbūs ir dar du faktoriai. Pats faktas, kad daug jaunuolių stoja į pedagogiką, dar nieko nereiškia. Nes ir anksčiau yra buvę metų, kai pedagogikos studijas rinkdavosi tarsi ir nemažai jaunuolių, bet absoliuti dauguma jų stodavo į ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogiką ir į kūno kultūros pedagogiką. O šių mokytojų tikrai nestinga, kūno kultūros mokytojų – netgi per daug. Labiausiai dabar stinga matematikos, fizikos, chemijos, informatikos, biologijos, anglų kalbos mokytojų. Tad būtent stojimą į šias pedagogikos kryptis labiausiai ir reikėtų skatinti. Arba į tarpkryptines pedagogikos studijas. Kai žmogus iš karto rengiamas būti matematikos ir informatikos mokytoju, arba biologijos ir chemijos mokytoju ir pan.
Na ir jaunimą gundyti reikėtų ne vien stipendijomis, bet ir aiškinti, kad biologijos, chemijos, matematikos, fizikos, informatikos mokytojo profesijos, ypač jei įgysi kvailifikaciją dėstyti du dalykus, yra labai perpektyvus kelias ir praktiškai nepralošiamas variantas. Kitaip tariant, jeigu po 5 metų būsi geras matematikos ir fizikos mokytojas arba geras biologijos ir chemijos mokytojas, tu būsi labai paklausus, vertinamas, kone nešiojamas ant rankų ir tavo darbas bus solidžiai atlyginamas.
Tačiau, pasirodo, net ir šio skatinimo, gundymo ir populiarinimo gali nepakakti. Mat vis dar neišgryninta dar viena svarbi dedamoji. O kaip tie baigusieji pedagogikos studijas bus skatinami važiuoti gyventi ir dirbti į regionų mokyklas: į Skuodą, į Rokiškį, į Šilalę, į Lazdijus ir į daugybę kitų savivaldybių? Estija jau senokai jaunus pedagogus vykti į regionus skatina skirdama gana rimtas vienkartines įsikūrimo išmokas, o pas mus nieko panašaus vis dar nėra. Ir apie tai dar net nešnekama. Taigi gali susidaryti paradoksali situacija: pedagogų po penkerių metų mes gal ir turėsime, bet kartu jų vis tiek labai stigs regionų mokyklose, nes bus mažai norinčių ten vykti dirbti.
Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo “Reitingai” vyriausiasis redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės