Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Ar geras žinias iš Briuselio Lietuvai parvežė energetikos ministras?

2022-10-03, Pirmadienis 17:05
Aušra Jurgauskaitė

Europos Sąjungos ministrai Briuselyje penktadienį pritarė Europos Komisijos siūlymams, kaip vartotojams padėti sumažinti išaugusias elektros kainas. Vienas siūlymų – perskirstyti pigiai elektrą gaminančių – vėjo, saulės, atliekų, branduolinės ar vandens energijos – įmonių vadinamuosius viršpelnius, nustatant jiems 180 eurų už megavatvalandę kainos lubas. ES energetikos ministrai taip pat numatė išimtį, kad šalys, iš kurių Lietuva importuoja elektrą, turės su ja pasidalinti vadinamaisiais viršpelniais. Šią savaitę Vilnius pradės pokalbius dėl tokių dvišalių sutarčių, pranešė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Prezidentas Gitanas Nausėda po to, kai Kreivys atlaikė interpeliaciją Seime, sake, kad ministras pasitikėjimo kreditą turi, bet ar jis išliks, paaiškės gruodį – ministras esą turi įvykdyti kelias svarbias užduotis. Tai viena užduočių, atrodo, jau gal ir įvykdyta, tuoj tai pasiaiškinsim – Europos Sąjunga Lietuvai numatė išimtį. Antroji užduotis – derėtis su Švedija dėl viršpelnių. Kaip tai seksis, paaiškės matyt per artimiausias kelias savaites.

Tačiau tokie prezidento nurodymai ministrui, sukėlė pasipiktinimą Vyriausybėje: vėl prasidėjo kalbos, kad į Europos Vadovų Tarybą turėtų vykti premjerė, valdantieji taip pat kaltina prezidentą nusimetant atsakomybę nuo savęs.

Tad, ar naudingi ES energetikos ministrų sprendimai Lietuvai, ką rodo ginčas tarp valdančiųjų ir prezidento?

Pašnekovai: ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius.

Antroje laidos dalyje startuosime su interviu ciklu apie šių metų Nobelio premijų laureatus. Šiandien paskelbta, kad Nobelio medicinos premija tenka švedui Svante Paabo „už atradimus, susijusius su išnykusių homininų genomais ir žmogaus evoliucija“. Nobelio komiteto pareiškime pažymima, kad laureatas „sukūrė visiškai naują mokslinę discipliną – paleogenomiką“.  Apie mokslininką ir jo atradimų reikšmę papasakos Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorius, genetikas Juozas Lazutka, kuriam su S. Paabo yra tekę susidurti ir kuris aktyviai seka jo veiklą. J. Lazutka taip pat papasakos, kur S. Paabo sukurta mokslinė disciplina jau buvo pasitelkta ir Lietuvoje.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai