Rinkimų skaidrumo iššūkiai: ar galime pasitikėti balsų skaičiavimu?
Jau folkloru tapo Utenos vienmandatė: per dar vienus rinkimus perskaičiavus balsus paaiškėjo, kad socialdemokratas Gintautas Paluckas apsidžiaugė per anksti, nes iš tiesų nugalėtojų poroje jo nėra. Iš pradžių socialdemokratai norėjo dar vieno perskaičiavimo, tačiau vėliau pats G. Paluckas pareiškė, kad nenori sukelti nepasitikėjimo balsų skaičiavimu visuomenėje. Tokių vienmandačių yra ir daugiau, o šiemet balsų perskaičiavimo netrūko.
Pavyzdžiui, „Nemuno Aušra“ paprašė perskaičiuoti balsus, nes skelbta, kad partijos kandidatas surinko tiek pat balsų, kiek ir du jo priešininkai. Perskaičiavus balsus, istorija pasisuko „Nemuno Aušros“ nenaudai: jų kandidatas liko už borto, o partija paprašė perskaičiavimą atlikti dar kartą arba grąžinti kandidatą į rinkimų kovą.
Taip pat praėjusią savaitę vystėsi intriga, kad vėluojantys užsienio lietuvių balsai gali išstumti „valstiečių“ sąrašą iš Seimo, tačiau tai nepasitvirtino. Atsirado pastebėjimų, kad dėl „valstiečių“ kelių šimtų pergalės balsų taip pat būtų galima organizuoti daugiamandačių perskaičiavimus. Ar tai įmanoma?
Po visų šių istorijų internete ir vėl pradėjo plisti naratyvai, kad balsai neva yra klastojami. Suabejoti balsų tikrumu neretai mėgsta ir pralaimėję politikai. Kaip padidinti žmonių pasitikėjimą balsų skaičiavimu? Galbūt vertėtų apsvarstyti mechanizuoto balsų skaičiavimo galimybes, kad rečiau stebėtume žmogiškas klaidas? Šiemet itin daug kandidatų gavo labai panašų balsų skaičių, o „valstiečių“ ir „laisviečių“ likimas kabojo ant ribos. Kodėl tai vyksta?
Laidoje dalyvauja VRK pirmininkė Lina Petronienė, buvęs VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas ir Vytauto Didžiojo universiteto politologas Ignas Kalpokas.
BNS nuotr.
Laidą „Atspari visuomenė" remia Medijų rėmimo fondas.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės