Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Ar Europos Komisijoje yra svarbių ir nesvarbių portfelių?

2024-09-04, Trečiadienis 14:30

Jonė Sąlygaitė

Jau aišku, ką Europos Sąjungos (ES) šalys nori matyti naujosios Europos Komisijos (EK) sudėtyje. Lietuvos kandidatas Andrius Kubilius apibrėžiamas kaip tas, kuris taikėsi į plėtros arba gynybos portfelius. Panašu, kad plėtra jau priskirta kitam kandidatui, liko gynybos portfelis, tačiau jis nėra populiarus ir vis dar neapibrėžtas. Dalis politikų įsitikinę, kad šie du portfeliai turės itin mažai reikšmės: dėl su jais susijusių sprendimų Bendrijoje egzistuoja griežta veto teisė, taigi ir imtis lyderystės pakankamai sudėtinga. Taip pat Europos mažąsias valstybes neramina ir griežtesnė Ursulos von der Leyen retorika dėl lyčių rekomendacijos nesilaikymo. Neįvardyti Bendrijos diplomatai nurodo, kad pirmininkė vis tiek sieks balanso, o pirmiausia prie vyrų delegatų pridėti moteris prašys mažųjų ES valstybių. Kaip atrodys naujoji EK?

Politologas Linas Kojala nurodo, kad diskusijos dėl lyčių balanso tęsis iki pat naujos EK sudėties patvirtinimo. „Priartėti prie pusės moterų sudėtyje gali būti sudėtinga. Vėliau bus įdomu stebėti Europos Parlamentą (EP), vis tik ne kiekvienas nominuotas Komisijos narys gaus portfelį. Praėjusį kartą 3 kandidatai į eurokomisarus „nepraėjo“ klausymų EP. EP norės parodyti raumenis ir bent keletą kandidatų atmesti. Kas jie bus? Sudėtinga spėlioti, tai gali lemti įvairios aplinkybės, bet kad atmetimų bus – tai turbūt tikrai“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ teigė ekspertas.

L. Kojalos teigimu, lyčių disbalansas įsivyravo dėl domino efekto. Kuomet kelios šalys nepateikė kelių kandidatų, kitos irgi nusprendė taip pasielgti. Panašiai sprendimą neteikti moters aiškino ir premjerė Ingrida Šimonytė. Visgi, Bendrijoje kalbama, kad moterys kandidatės gali gauti svarbesnius portfelius. „Neformali taisyklė galėtų galioti, bet tuo pačiu matome, kad vis tik ES dominuoja valstybės narės, ir net svarbiausioje viršnacionalinėje institucijoje, EK, būtent valstybių narių pozicija yra stipriausiai girdima. Ne visi vadovės norai yra lengvai įsiklausomi ir realizuojami“, – nurodė jis.

Premjerė I. Šimonytė yra nurodžiusi, kad net teisiškai yra sudėtinga pateikti kelis kandidatus. „Portfelis galiausiai priklausys ne nuo lyties, o nuo žmogaus kredencialų, nuo to, ką žmogus gali, kokioje srityje žmogus gali pasirodyti ir pasireikšti. Be to, mūsų procedūra, mums jau vieną kandidatą pateikti yra sudėtinga, nes labai daug pakopų sprendimų. Nesakau, kad sudėtinga būtų pateikti dar ir antrą kandidatą, bet net ir teisiškai tokio vaizdo nėra, nes mes pagal savo įstatymus teikiame kandidatą į komisijos narius, ne kandidatus, ne daug kandidatų ar kiek kas nori, mes teikiame kandidatą. Tą daro Vyriausybė, prezidentas ir Seimas. Čia jau ir pagal ES sutartis lygiai taip pat yra. Toks mandagus spaudimas iš EK pirmininkės yra suprantamas. Svarbu turėti kuo daugiau moterų aukštose pozicijose tiek nacionaliniu mastu, tiek europiniu mastu, bet tai nėra grynai teisiškai įgyvendinama“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ yra sakiusi ji.

Kritikos ES spaudoje sulaukia Vengrijos kandidatas, kuris buvo atsakingasis eurokomisaras už plėtrą praėjusioje kadencijoje. „Žinant, kad Vengrijoje politinė valdžia nesikeičia, bandyti vetuoti kažkokį vieną konkretų narį dėl jo priklausomybės Orbano partijai gali būti sudėtinga, nes ir visi kiti kandidatai bus tą pačią politinę tendenciją atstovaujantys politikai. Taigi, nebūtinai tai bus pagrindinis taikinys. Bet, aišku, kad dėl Vengrijos kontraversiškų sprendimų, dėl Vengrijos vykdomos politikos, kuri remiasi principu blokuoti viską, nesvarbu, kokios yra racionalios priežastys, tai irgi iššaukia emocinę reakciją, ir gali neigiamai atliepti kandidato į eurokomisarus svarstymus“, – pabrėžė L. Kojala.

Kiekvieno komisaro pozicija yra svarbi. Visgi, ES nėra visos sritys vienodai integruotos kaip bendros politikos sritys. „ES turi virš nacionalinę teisę priimti sprendimus susijusius su konkurencijos politika, su vieningos rinkos funkcionavimu, bet pavyzdžiui gynybos politika yra nacionalinių valstybių lygmenyje sprendžiamas klausimas, čia EK gali teikti siūlymus, prisidėti finansinėmis priemonėmis, bet galutinį žodį visuomet taria, ir nebūtinai ES įtraukia į diskusiją, pačios valstybės narės. Taigi, yra portfelių, kurie tiesiog praktinės galios prasme yra įtakingesni. Vienas iš įtakingiausiųjų yra viceprezidentas Valdis Dombrovskis, latvis, atsakingas už finansų sritį, kas suteikia jam pakankamai didelį svorį ne tik dėl institucinės pozicijos, bet ir dėl konkretaus portfelio, kurį jis turi savo rankose. Gynybos portfelis nėra toks patrauklus, nes sunku pasakyti, ką tas asmuo konkrečiai galės padaryti, ar jis bus matomas tik viešojoje erdvėje, ar atstovaujantis ES svarbų balsą, ar tai bus tik pozicija, kuri neturi realios įtakos paveikti politikos“, – kalbėjo L. Kojala, įvertindamas Lietuvos siekį A. Kubiliui užsitikrinti gynybos portfelį.

Visgi, politologas nurodo, kad nėra blogai fokusuotis į sritis, kurios svarbios Lietuvai strateginiame lygmenyje. Štai, pavyzdžiui, Lietuva norėjo ir plėtros portfelio, o plėtra yra labai intensyvus procesas šiuo metu. Pasak L. Kojalos, tai reikšmingas, matomas portfelis. „Dėl gynybos yra sudėtinga kalbėti, nes to portfelio nebuvo, sunku pasakyti, ką jam priskirs vadovė, kokius praktinius žingsnius ES šalys per artimiausius kelerius metus galėtų žengti. Kol kas ta integracija nėra didelė, nors visos valstybės supranta, jei tik nacionalinės valstybės viską spręs, nekoordinuos veiksmų, neįtrauks ES, kuri turi finansinių instrumentų, tuomet efektyvių sprendimų pasiekti nepavyks“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ sakė politologas L. Kojala.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.