Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Ar verta panikuoti dėl to, kad jaunimas nebenori vaikų?

2024-06-06, Ketvirtadienis 14:30

Agnė Liubertaitė

Tai kada vaikai? Šį klausimą, ko gero, dažnai išgirsta kiekvienas jaunas žmogus, ypač artėjantis prie reikšmingų sukakčių. Tačiau viešojoje erdvėje skambinama pavojaus varpais – esą šiuolaikinė karta atžalų nebenori, o priežasčių tam ne viena – nuo savirealizacijos troškimo iki klimato kaitos.

Iškalbinga ir statistika – Eurostato duomenimis, per 20 metų 65-erių ir vyresnių asmenų dalis padidėjo visose Europos Sąjungos (ES) šalyse. 2022 m. didžiausia dalis teko Italijai ir Portugalijai, o mažiausia – Airijai ir Liuksemburgui.

Visose valstybėse narėse taip pat padidėjo ir 80-ies metų bei vyresnių asmenų grupė.

„Žinių radijo“ laidoje „Skaitmeninė karta“ kalbinta filologė Deimantė Meldaikytė prisipažino, kad apie vaikus jau kurį laiką nebegalvoja – tiesiog supranta, kad būti mama skirta ne jai.

„Aš tiesiog tai žinojau, kad aš nenoriu. Kartais sako, kad ateina kažkoks motiniškas instinktas ir tada moterys ima pradėti norėti vaikų – aš tokio niekada nejaučiau, nuoširdžiai jo niekada pas mane nebuvo“, – aiškino pašnekovė.

D. Meldaikytė pasakojo, kad pati yra vienturtė, o nuo pat vaikystės iš aplinkinių vis girdėdavo komentarus, kodėl neturi brolio ar sesės, kodėl ji yra tik vienas vaikas šeimoje. Tokios replikos ją užgaudavo.

„Dar būdama maža ir gal dar net ne visai suvokdama, iš kur atsiranda vaikai, aš visada galvodavau, kad nenoriu nei broliuko, nei sesutės – man gera ir faina vienai.

Aš puikiai žaidžiu viena, man viskas puikiai tinka, tai kodėl jūs man tai kišat, kodėl jūs manęs iš viso to klausiat? Kalbėkit su mano tėvais, ne su manim. Ir gal tada užsimezgė kažkas galvoje, kad aš nenoriu nieko tokio panašaus. Kai brendau, kai ėjo laikas, iš tikrųjų suvokiau – aš tiesiog nenoriu vaikų“, – prisiminė filologė.

„Tai yra ne man, neturiu to savyje, ir tiek“, – pridūrė D. Meldaikytė.

Paklausta, ar pati šiandien sulaukia replikų dėl to, kad neturi vaikų, jauna moteris patikino, kad iš artimiausios aplinkos pastabų neišgirsta, bet jas mėgsta palaidyti visiškai svetimi žmonės.

Vilniaus universiteto (VU) sociologė Milda Pivoriūtė savo ruožtu svarstė, kad statistiškai ir demografiškai situacija dėl gimstamumo yra gana dramatiška, nes gimstamumas yra itin mažas, o metams bėgant tik dar labiau mažėja.

Taip pat, pasak sociologės, žmonės ne tik linkę turėti mažiau vaikų ar apskritai jų neturėti, bet ir atidėti santuoką bei tėvystę. O tai esą lemia ir stipriai pakitęs mūsų kontekstas.

„Anksčiau tos socialinės ir tradicinės normos buvo labai stiprios, kai buvo tarsi amoralu ir nesituokti, ir neturėti vaikų, dažnai keisti darbus, ir visuomenė aiškiai parodydavo, kad tai netinkamas elgesys net per ekonomines sankcijas – kad butą gali gauti tik susituokęs, o su vaikais dar didesnė tikimybė, arba senmergės ar senbernio etiketės buvo klijuojamos iki 25 metų, kas šiandien net būtų keista. Sakyčiau, to spaudimo mažiau, jis ir vėlėja“, – kalbėjo M. Pivoriūtė.

Pasak sociologės, nors tikrai yra jaunų žmonių, kuriančių šeimas tradiciniu būdu, yra ir tokių jaunimo grupių, kurios turi visiškai kitokius gyvenimo prioritetus ir lūkesčius.

„Jauni žmonės, ypatingai, kai atsivėrė tiek daug galimybių pasaulyje – tiek mokslo, tiek kaip gyventi, kur gyventi, ką mokytis, kaip dirbti, kokius santykius kurti – jie tame trečiajame gyvenimo dešimtmetyje dažnai nori užsiimti savirealizacija, savęs ir pasaulio pažinimu, jie nori išlikti atviri galimybėms, tyrinėti gyvenimo galimybes, jiems svarbu ta laisvė, spontaniškumas, lankstumas, mobilumas, o vaikai arba bet koks ilgalaikis įsipareigojimas juk tą labai stipriai apribotų, tuos visus jaunystės eksperimentus“, – svarstė M. Pivoriūtė.

Dar viena grupė jaunuolių, pasak specialistės, tėvystę atideda dėl to, kad neturi tam finansinių galimybių, neturi finansinio stabilumo, o šiuolaikinėje darbo rinkoje irgi yra daug nestabilumo, nepastovių pajamų, taip pat labai didelės ir būsto kainos.

Kaip rasti balansą, kad dėl nenoro būti tėvais nebūtų kaltinami jauni žmonės, tačiau kartu ir negilintume demografinės krizės?

„Aš nelabai įsivaizduoju, kaip sukurti tokį balansą, kad visi būtų patenkinti, bet aš gal labiau norėčiau tokio pasaulio, kuriame tiesiog būtų tolerancija žmonėms, jauniems žmonėms, ar vyresniems – nesvarbu, kurie tiesiog apsisprendžia, tvirtai žino, kad tų vaikų turėti jie nenori.

Kad nebūtų tų visų komentarų, smerkimo, visokio bandymo pakeisti nuomonę. Gal daugiau aš tos tolerancijos norėčiau, kad nebūtų taip brukama kažkaip per prievartą, nes, man atrodo, kad turėti vaiką, vaikų, turi žmonės tie, kurie tikrai nuoširdžiai to nori“, – kalbėjo D. Meldaikytė.

M. Pivoriūtė pabrėžė, kad vaikai yra visuomenės išlikimo sąlyga, tačiau prievartos ir jokio spaudimo iš aplinkos jaunuoliams neturėtų būti. Anot jos, čia daug padėtų socialinė politika – svarbu padėti susikurti stabilų materialinį pagrindą, jaunoms šeimoms reikėtų padėti ir įsikurti.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/