Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Kaip Europos politinį gyvenimą gali pakoreguoti kraštutiniai dešinieji?

2024-03-28, Ketvirtadienis 14:30
Agnė Liubertaitė

Panašu, kad Europos laukia nelengva ateitis – pastaruoju metu atskirose Europos Sąjungos (ES) šalyse iškilusios kraštutinės dešinės politinės jėgos daliai visuomenių jau kelia nerimą, ypač dabar, kai šalia vykstant karui svarbūs vieningi, greiti ir efektyvūs sprendimai.

Kaip gali atrodyti naujoji ES realybė ir ar iš tiesų radikalios jėgos gali ją drastiškai pakeisti?

Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius, paprašytas paaiškinti, kokias politines pažiūras šiandien galime įvardinti kaip kraštutinės dešinės idėjas, svarstė, jog šie apibrėžimai jau yra gerokai „išplaukę“.

„Jeigu pasižiūrėtume kaip, pavyzdžiui, prieš 15 metų buvo bandoma šį terminą pagrįsti, kokios partijos buvo priskiriamos, kokie terminai buvo labiausiai vartojami, truputėlį dabartinė padėtis keičiasi, ir jau dažniausiai kraštutinės dešinės etiketė lipdoma tik itin radikalioms politinėms partijoms, kur jau praktiškai neonacistinės, o dažniau pasitelkiami galbūt tokie neutralesni apibūdinimai kaip populistinė dešinė“, – „Žinių radijo“ laidoje „Skaitmeninė karta“ aiškino politologas.

Pasak M. Baltrukevičiaus, kraštutinės dešinės politinės jėgos tarpusavyje gali skirtis dėl įvairių aspektų – pavyzdžiui, ekonomikos klausimų. Tačiau vienas bruožas tokias politines partijas neabejotinai vienija.

„Bandymas skaidyti visuomenę į „mes“ ir „jie“ – kalbėjimas apie tai, kad elitai nesiklauso žmonių, kad iš esmės dabartinė situacija valstybėje netenkina, valstybė eina netinkama kryptimi, ir bandymas apeliuoti į tautos valią, kad reikia pokyčių, o būtent jie, patekę į valdžią, atstovaus rinkėjui, kuriam šiuo metu niekas neatstovauja, išreikš tautos valią“, – kalbėjo pašnekovas.

Tiesa, komentuodamas apie kraštutinių dešiniųjų suaktyvėjimą Europoje M. Baltrukevičius situacijos per daug nedramatizavo. Jo teigimu, nėra taip, kad „dabar jie eina kiaurai po Europą ir laimi visose šalyse“.

„Kalbant apie Europos Parlamento rinkimus, vėl labai daug kalbama apie tai, kad populistinės dešinės partijoms šie rinkimai gali būti palankūs. Bet vis tiek visi tikisi to paties – kad Europos liaudies partija bus lyderiaujanti, tik, aišku, G. Meloni labai aktyviai stengiasi ir šios partijų grupės įvaizdį keisti, bando save pristatyti kaip gana nuosaikią politikę.

Tarkime, Ukrainos klausimais politika nepasakysi, kad labai skiriasi nuo to, kaip mes mūsų regione matome Ukrainos problematiką“, – palygino analitikas.

Savo ruožtu Lietuvos piliečių sąjungos vadovas Benas Volodzka atkreipė dėmesį, kad sąvoka „nacionalizmas“ šiandien Lietuvoje yra suvokiama labai iškreiptai. Pasak jo, pats nacionalizmas kiekvienoje šalyje taip pat gali būti labai skirtingas.

„Negalima kalbėti apie jį tokia universalia plotme, kad, pavyzdžiui, Italijoje, Prancūzijoje ar Vokietijoje nacionalizmai bus vienodi. Visiškai ne. Tai priklauso nuo skirtingos istorinės patirties ir skirtingų visuomenės sąlygų. (...)

Iki šiol tautinės partijos, jos, atleiskite, bet dažniausiai diskredituodavo pačios save. (...)

Nereikėtų nustebti, kad akademinėje terpėje pasigirsta labai kritiškų ir demonizuojančių teiginių, kas yra nacionalizmas – kad tai vos ne fašizmas ar nacizmas – tai visai nieko bendro neturintys teiginiai. Norėčiau pasakyti, kad kraštutinė kairė yra lygiai toks pat pavojus“, – aiškino B.Volodzka, pateikęs ir priežastis, kodėl, jo akimis, tokios partijos Europoje pastaruoju metu sulaukia sėkmės.

„Turbūt jos iškyla dėl Europos šalių vyriausybių neveiksmingumo, neefektyvios politikos, dėl kylančių globalizacinių iššūkių, turbūt dėl migracijos ir visa kita, kurie sukelia tokias nesuvaldomas pasekmes pačiai visuomenei, ir visuomenė todėl renkasi tas tautines partijas, kurios, Italijos atveju, kaip mes matome, pateisina visuomenės lūkesčius“, – svarstė Lietuvos piliečių sąjungos vadovas.

Migracijos veiksnį išskyrė ir politologas M.Baltrukevičius.

„Vis tiek keičiasi visuomenių veidas, Europos šalių demografinė padėtis iš esmės lemia tuos pokyčius, kad atsiranda multikultūralizmas, skirtingų kultūrų žmonės toje pačioje valstybėje, ir ne visada lengva susitarti, suprasti vieniems kitus“, – aiškino jis.

 

Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/

EuranetPlus logo keyvisual2

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai

teltonikos-vadovas-lietuvoje-mazai-aukstos-pridetines-vertes-imoniu-nes-nera-specialistu-89269-1718604786 Citata
2024 m. birželio 17 d.