Europai atsisakant iškastinio kuro ir pereinant prie žalesnės bei švaresnės energijos, įvairių metalų, baterijų medžiagų bei retųjų žaliavų paklausa auga eksponentiškai. Svarbiausios, dažnai įvardijamos ir strateginėmis žaliavos – tokios kaip litis, varis, volframas, kobaltas, nikelis bei kitos – yra būtinos ne tik atsinaujinančių išteklių energetikai, bet ir skaitmeninių technologijų, puslaidininkių, elektromobilių gamybai, kosmoso ir gynybos pramonei.
Nors šios žaliavos yra absoliučiai būtinos, bene viską Europos Sąjunga (ES) importuoja iš už Bendrijos ribų – pavyzdžiui, Kinija tiekia ES 100 proc. sunkiųjų retųjų žemių elementų, 98 proc. boro importuojama iš Turkijos, platina – iš Pietų Afrikos.
Ar Europa galėtų apsirūpinti retosiomis žaliavomis pati? Jeigu ne – ką galima padaryti, jog priklausomybė nuo importuojamų žaliavų taptų mažesnė? Apie tai – pokalbis su Aplinkos apsaugos instituto vadovu Alfredu Skinuliu bei banko „Luminor" vyriausiuoju ekonomistu Žygimantu Mauricu.
© Photo / Shutterstock
Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.
https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/
Komentarai
Bendravimo taisyklės