Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Pasaulinė klimato konferencija – tuščios kalbos ar realūs veiksmai?

2022-11-17, Ketvirtadienis 07:07
Jonė Sąlygaitė

„Esame greitkelyje į klimato pragarą, laikydami koją ant akceleratoriaus pedalo“, – šie Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pasakyti žodžiai šių metų klimato konferencijoje įeis į istoriją. Vienas pagrindinių uždavinių COP27 konferencijoje išliko 1,5 laipsnių temperatūros kilimo apribojimas ateinančius dešimtmečius, tačiau ir toliau vystomi naftos, dujų ir anglies projektai, panašu, neleis įvykdyti užsibrėžto tikslo. Tam priešinasi ir tokios pasaulio galiūnės kaip Indija ar Kinija.

Kauno technologijos universiteto sociologijos profesorė, dr. Audronė Telešienė „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ teigė, kad valstybės yra skirtingose vystymosi stadijose dėl to ir bendrus sprendimus sunku priimti. „Jeigu Europos valstybės sugebėjo sukurti savo gerovę intensyvios industrializacijos pagalba, kai dar nekalbėjome apie apribojimus dėl klimato kaitos, tai tokios šalys kaip Indija ir Kinija į šį greitkelį įšoko vėliau ir savo gerovę taip pat nori kurti greitai su lengvai prieinamomis technologijomis. Jos, deja, yra labai taršios. Visgi, šioms šalims keliame aukštesnius reikalavimus, kad jų vystymasis nebūtų toks taršus ir nereikalautų tiek emisijų, žalingų klimato kaitai“, – sakė profesorė.

A. Telešienės teigimu, Europos Sąjunga turi vienus didžiausių įsipareigojimų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Europa, klimato konferencijoje, matoma kaip lyderė. „ES yra paskelbusi, kad iki 2050-ųjų taps klimatui neutraliu žemynu, kad iki 2035-ųjų stabdysime vidaus degimo variklių automobilių gamybą. Kalbame ir apie ribojimus automobiliams patekti į miestų centrus, energetikos sektoriaus žaliąją transformaciją“, – pastebėjo sociologė ir nurodė, kad Europos ambicijos dėl klimato krizės sprendimų auga.

Įtaką Europos sprendimams greičiau pradėti tikslią kovą prieš klimato krizę turėjo ir Rusijos karas Ukrainoje. Dėl šio karo didelė Europos dalis turėjo sparčiau skatinti perėjimą prie atsinaujinančios energetikos. Visgi, pavienės valstybės gręžiasi atgal į senuosius gavybos būdus, nes dėl karo apsirūpinti energija reikia užtikrintai ir greitai. „Tai ir vėl įklampina šalis į klimatui taršių technologijų naudojimą ir ilgainiui labai trukdys siekti ES užsibrėžtų aukštų klimato kaitos tikslų“, – teigė A. Telešienė.

Šių metų konferencijoje itin daug dėmesio skirta prisitaikymui prie klimato kaitos sukeltų padarinių. Susitaikyta, kad pasiekti 1,5 laipsnių šilimo apribojimo pasiekti nepavyks, temperatūra veikiausiai kils žymiai sparčiau ir stabdyti klimato kaitos nepavyks. „Matysime Šarm el Šeicho prisitaikymo darbotvarkės patvirtinimą. Šis prisitaikymo planas bus skirtas tik pusei pasaulio gyventojų, kurie gyvena labiau pažeidžiamose, mažiau turtingose šalyse“, – nurodė profesorė.

Išskirtos 5 pagrindinės prisitaikymo temos. Pirmoji – maistas, jo saugumas ir aprūpinimas, žemės ūkis. Taip pat, vandenys, gėlo vandens prieinamumas ir gamta plačiąja prasme. Trečioji tema – pakrančių prisitaikymas ir vandenynai, ketvirtoji – žmonių gyvenvietės, miestų planavimas ir pritaikymas klimato kaitai. Galiausiai, infrastruktūra, energetika. Pasak KTU profesorės, ateityje finansavimas ir veiksmai bus orientuoti aplink šias penkias temas.

„Šiuo metu didžiausius klimato krizės padarinius patiria subsacharinė Afrikos dalis, šalys esančios Sacharoje ir žemiau jos. Taip pat mažų salų valstybės Ramiojo vandenyno baseine, tokios valstybės kaip Tuvalu arba Vanuatu. Joms gresia panirti po vandeniu pilnai, kylant vandens lygiui. Labai daug kalbama apie pagalbą šioms šalims. Jos kelia klausimus dėl nuostolių ir žalos atlyginimo dėl klimato kaitos. Šįkart laukiama galutinio susitarimo dėl sumų, kurios bus skirtos toms valstybėms atlyginti“, – pastebėjo A. Telešienė.

Jungtinės Valstijos jau paskelbė, kad skirs 150 milijonų JAV dolerių Afrikos šalių prisitaikymui. ES jau anksčiau yra įsipareigojusi ir nuolat skiria milijonus eurų šalių prisitaikymui. Jungtinė Karalystė daugiau dirba su šalimis, kurios yra jos įtakos zonoje. Pasak A. Telešienės, COP27 konferencijoje tokių dvišalių ir daugiašalių susitarimų jau matome ne vieną.

Nors Vakarų šalys stengiasi stabdyti klimato krizę, daugiau apie ją kalbėti, politiniai santykiai su tokiomis galiūnėms kaip Rusija, Kinija, Indija stabdo pasaulinių problemų sprendimą. Anot KTU profesorės A. Telešienės, per ateinančius dešimt metų turėsime daugiausiai nuostolių, žalos ir įtampų susijusių su klimato kaita, tačiau šiandien turime kitų grėsmių ir rizikų, nuo pandemijos iki karo, energetinės bei maisto krizių. Privalome reaguoti į daugybę krizių vienu metu, bet ir klimato krizė privalo būti nuolat įtraukta į šalių darbotvarkes.

„Net įvertinus šalių tolesnius įsipareigojimus, aiškiai matome, kad mums nepavyks pasiekti pusantro laipsnio įsipareigojimo, pasirašyto Paryžiuje. Klimatas atšils vidutiniškai dviem su puse laipsnio, o kai kuriuose regionuose ir iki 4 laipsnių ar daugiau. Europa yra tas regionas, kuriame šilimas bus matomas bene ryškiausiai. Jei kasdienybėje mums temperatūros padidėjimas vienu ar keturiais laipsniais atrodo visai nedaug, tai iš tiesų išderina klimato sistemą. Matysime sausras, intensyvesnes audras, didesnius ir dažnesnius potvynius, kurie tiesiogiai paveiks mus“, – prognozavo KTU profesorė.

Dalis aktyvistų tokias politikų klimato konferencijas vadina tuščiais žodžiais, tačiau mokslininkė pastebi, kad visos šalys suvokia problemą. Net ir tos, kurios daro nedaug, privalo bent ką nors pasiūlyti. Tokie susitikimai yra reikšmingi, nes taip gimsta realūs įsipareigojimai. Pavyzdžiui, COP27 nuskambėjusios diskusijos, kaip padėti nukentėjusioms šalims prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių, virs realiais pinigais fonduose, kurie finansuos projektus, padedančius šioms bendruomenės prisitaikyti. „Aktyvistams norėtųsi matyti sprendimus „čia ir dabar“, staiga stipriai išaugusias ambicijas, bet reali politika taip neveikia“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ kalbėjo Kauno technologijos universiteto sociologijos profesorė, dr. A. Telešienė

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

EuranetPlus logo keyvisual2

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai