Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Ursulos von der Leyen perrinkimas EK vadove – negarantuotas

2024-06-05, Trečiadienis 14:30
Aušra Jurgauskaitė

Kadenciją baigianti Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pretenduoja į perrinkimą, tačiau naujas mandatas nėra savaime suprantamas sprendimas. Tuo domėjosi „Euranet Plus“ komanda naujausioje tinklalaidėje „Balsai iš Briuselio“, kurios lietuviška versija čia ir dalinamės.

Europos Komisijos pirmininko rinkimo procedūra atrodo taip: Europos Vadovų Taryba, atsižvelgdama į Europos Parlamento rinkimų rezultatus ir spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, siūlo kandidatą į Komisijos pirmininkus. Šį kandidatą išrenka Parlamentas jį sudarančių narių balsų dauguma. Jei šis kandidatas nesurenka reikalaujamos balsų daugumos, Europos Vadovų Taryba kvalifikuota balsų dauguma per vieną mėnesį pasiūlo naują kandidatą, kurį Parlamentas renka pagal tą pačią procedūrą. Europos Parlamentas, tvirtindamas naują Komisijos vadovą, tvirtina ir visus naujus Komisijos narius.

Europos Komisija nepriima sprendimų, o teikia pasiūlymus. Tai reiškia, kad ji nustato europinę politinę darbotvarkę, kuri turi tiesioginės įtakos teisėkūros prioritetams ir iniciatyvoms, dėl kurių Parlamentas diskutuos ir dėl kurių balsuos.

Europos Komisijos vadovo pasirinkimas gali turėti domino efektą įvairių Europos Parlamento politinių frakcijų strategijoms ir paskatinti politines derybas ir kompromisus.

Kas nutiks su Ursula von der Leyen?

Tikimasi, kad Europos liaudies partija (ELP) išliks didžiausia Europos Parlamento frakcija. Centro dešinioji Europos liaudies partija – iš jos gretų atėjo Ursula von der Leyen – pastaruosius dvidešimt penkerius metus buvo didžiausia frakcija Europos Parlamente ir nuo 2004 m. Komisijos pirmininkai sulaukdavo didžiųjų tradicinių centro partijų paramos – ir iš socialistų, ir iš liberalų.

Ir panašu, kad net jei konservatorių ir dešiniųjų nacionalistų grupės laimėtų daug balsų birželio 9-tąją vyksiančiuose rinkimuose – jos vis tiek remtų Liaudies partijos kandidatą. Taip sako ir politinių institucijų istorijos profesorius iš Romos – Lorenzo Castellani.

„Manau, kad labai tikėtina, kad bent „Italijos broliai“ kažkaip bendradarbiaus su Europos Liaudies partija po Europos Parlamento rinkimų. Esame įsitikinę, kaip ir italų analitikai, kad Giorgia Meloni galėtų paremti jų kandidatą į Europos Komisijos vadovus, kad ir kas tai būtų. Žinote, Meloni pozicionuoja save kaip tam tikrą tiltą tarp atšiauriausių konservatorių ir Liaudies partijos“, – sako profesorius.

Mišri nuotaika

Vis dėlto, nors Ursula von der Leyen kovą Bukarešte buvo išrinkta kaip aukščiausia Liaudies partijos kandidatė – Europos žargonu jos „Spitzenkandidat“ – ir net jei jos frakcija po rinkimų išliks didžiausia, jos pačios perrinkimas nėra garantuotas. Tiesą sakant, Europos Liaudies partijos kandidatas 2019-aisiais, Manfredas Weberis, buvo atmestas ES lyderių Europos Vadovų Taryboje.

Primename – pagal ES sutartis, Europos Vadovų Taryba turi teisę paskirti Europos Komisijos pirmininką kvalifikuota balsų dauguma (kai sutinka 15 iš 27 valstybių narių, jei jos atstovauja ne mažiau kaip 65 proc. visų gyventojų). Parlamentas šį sprendimą gali patvirtinti arba atmesti tik absoliučia balsų dauguma.

Kol kas neaišku, ar 27 ES šalių lyderiai patvirtins U. von der Leyen Komisijos pirmininke. Gali būti staigmenų.

Tuo tarpu Parlamentas jau išreiškė daugybę nuomonių, remdamasis jos pastarųjų penkerių metų rezultatais, pavyzdžiui, Sophia In'T Veld, anksčiau priklausiusi grupei „Atnaujinkime Europą“, yra išreiškusi tam prieštaravimą:

„Nemanau, kad ji turėtų gauti antrą kadenciją. Pradėjo vakcinų pirkimo kampaniją. Ji pradėjo žaliąjį kursą. Ji padarė keletą gerų dalykų, bet pažvelkime į likusius pasiekimus, pradedant nuo žaliojo kurso. Ji taip pat yra ta, kuri dabar bando jį palaidoti“, – kalbėjo politikė.

Pati In‘T Veld yra proeuropietiškos ir federalistinės politinės partijos „Volt“ kandidate, kurios dukterinės partijos yra keliose ES valstybėse narėse. Jos skepticizmui pritaria europarlamentarė Alessandra Moretti, socialistų ir demokratų frakcijos narė iš Italijos.

„Nežinau, ar šioje daugumoje de facto Komisijos pirmininkė bus Ursula von der Leyen, nes, ypač, centro dešinieji, turi rimtų abejonių dėl jos“, – dalinosi A. Moretti.

Kadenciją baigiantis Žaliųjų/EFA frakcijos pirmininkas Philippe'as Lambertsas pozityviau vertina Ursulos von der Leyen penkerius metus vadovaujant Europos Komisijai.

„Klausykite, be jos – žaliojo susitarimo nebūtų buvę. Neapgaukime savęs. Ir aš nematau antro Liaudies partijos politiko, kuris turėtų drąsos tai tęsti, o, juo labiau, pradėti iš naujo. Vis dar tikiuosi, kad Europos liaudies partija bus didžiausia politinė šeima. Taigi galima teigti, kad kitas komisijos pirmininkas bus iš šios partijos. Ir nematau geresnio varianto“, – priešinasi skeptikams jis.

Tačiau Lambertsas taip pat įsitikinęs, kad žaliojo kurso ir aplinkosaugos politikos tęsimas priklausys ne tik nuo Komisijos lyderio pasirinkimo: jei jo frakcija, Žalieji, bus pakankamai stipri dėl laimėtų vietų, jie turės galią daryti įtaką sprendimams.

Planas B

Jei ne U. von der Leyen, kas kitas galėtų tapti Europos Komisijos pirmininku?

Yra minimi ir kiti žymūs ELP veikėjai, tarp jų – Kroatijos premjeras Andrejus Plenkovičius, Graikijos premjeras Kyriakosas Mitsotakis ir net kadenciją baigianti Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola.

Tačiau nuo pat pradžių neatmetama sutarimas dėl „pašalinio“, t. y. asmens, kuris nepriklauso politinei grupei, kandidatūros. Tarptautiniam valiutos fondui vadovaujanti bulgarų ekonomistė Kristalina Georgieva arba buvęs Italijos ministras pirmininkas ir Europos centrinio banko prezidentas Mario Draghi potencialiai galėtų sulaukti Europos Vadovų Tarybos paramos. EP narys Lambertsas mano, kad pastarasis yra „galva aukščiau“ daugelio ES lyderių, tačiau tai nebūtinai yra pranašumas lenktynėse dėl Komisijos pirmininko posto.

„Jis yra per visą galvą aukščiau už juos, kad galbūt jie gali jaustis nepatogiai su tokiu vaikinu viršūnėje. Mano nuojauta. Nepažįstu jų pakankamai, bet matau skirtumus. Ar klausėtės jo kalbos, kai jis atėjo į plenarinį posėdį? Buvo daug turinio ir ambicijų. Norėčiau, kad įvardintumėte bet kurį kitą ministrą pirmininką, kuris būtų arti to. Aš negaliu…“, – sako europarlamentaras.

Kiti galimi variantai bus svarstomi tik artimiausiomis dienomis po šį savaitgalį įvyksiančių rinkimų.  O sprendimas nebus priimtas prieš Europos viršūnių susitikimą, laukiantį paskutinėmis šio mėnesio dienomis.

BNS nuotr.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/

EuranetPlus logo keyvisual2

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai

teltonikos-vadovas-lietuvoje-mazai-aukstos-pridetines-vertes-imoniu-nes-nera-specialistu-89269-1718604786 Citata
2024 m. birželio 17 d.